Nors 33 metų vilnietis Marius Drėma už sukčiavimą teisiamas jau trečią kartą, fotoblykstės jam kelia siaubą. Laukdamas teismo posėdžio vyras taip pasislėpė po paltu, kad kyšojo tik kojos.
Nieko nematydamas jis kojas iškišo per toli ir pargriovė koridoriumi einantį vieną nukentėjusiųjų – viešbučio bei restoranų savininką Juozą Kelminską.
Nors daugybė posėdžių laukiančių žmonių pradėjo kvatotis, M.Drėma neišlindo iš savo slėptuvės. „Kas čia – vaiduoklis“, – prie keistos būtybės stabtelėjo keletas vyrų.
Neregiui padėjo advokatas
M.Drėmos advokatui neliko nieko kito, tik nieko nematantį klientą už rankos nuvesti į teismo salę ir pasodinti ant kėdės. Nors į salę jau buvo atėjusi teisėja, vyras neskubėjo atsidengti galvos.
Tuomet jam atkeršijo J.Kelminskas – priėjęs iš nugaros jis trūktelėjo paltą ir atidengė kaltinamojo veidą priešais fotografų kameras.
Tačiau verslininkas sulaukė teisėjos įspėjimo teismo posėdžio metu, kai už sukčiavimą teisiamą M.Drėmą pavadino „žąsinu“.
Sudomino prekyba gėlėmis
Dėl M.Drėmos suktybių, viešbučio „Flamingo“ savininkas prarado 3500 litų. Praėjusių metų kovą M.Drėma bandė įsidarbinti šiame viešbutyje ir per kelias dienas šeimininkui sudarė linksmo bei patikimo žmogaus įspūdį.
Likus porai dienų iki kovo 8-osios, M.Drėma verslininkui papasakojo, kaip prieš metus pardavė kelis tūkstančius tulpių ir užsidirbo pinigų. J.Kelminsko jis paprašė pinigų, kad sėkmingą planą galėtų pakartoti.
„Jis papasakojo gražią pasaką. Žinojau, kad artėja kovo 8-oji ir gėles vyrai tikrai perka, todėl verslo planas buvo įtikinamas“, – teisme aiškino verslininkas.
Tulpių nepirko ir nepardavė
M.Drėma norėjo įsigyti 3 tūkstančius tulpių, kiekviena jų turėjo kainuoti po litą. Netrukus tariamas gėlių prekeivis verslininkui pranešė, kad reikės daugiau pinigų – esą Pagirių šiltnamiuose tulpių nebėra, todėl jas teks pirkti Kaune po pusantro lito.
Kovo 6-ąją J.Kelminskas jam davė 3500 litų. Juos kartu su uždirbtais pinigais M.Drėma pažadėjo grąžinti kovo 8-osios vakarą, kai baigs prekybą.
Tačiau verslininkas iš M.Drėmos gerų žinių nesulaukė. Jis teisinosi, kad visas gėles nuvežė į viešbutį „Alikante Villa“, kur kažkas esą žadėjo jas nupirkti, bet to nepadarė. Manoma, jog teisiamasis gėlių visai nepirko ir to daryti net neplanavo.
Pinigų už gėles J.Kelminskas neatgavo iki šiol, tik girdėjo dar keletą keistų M.Drėmos pasiaiškinimų. Apgautas verslininkas kreipėsi į policiją. Viešbučio savininkas įsitikinęs, jog apie tai sužinojęs M.Drėma ėmė rašyti anoniminius skundus – po jų viešbutį bei restoraną užplūdo įvairių tarnybų tikrintojai.
Nuomojo svetimą butą
Nors M.Drėma teisme taip stengėsi slėpti savo veidą, ieškodamas aukų, jis visiškai neslėpė savo pavardės. Nors trečią kartą teisiamas vilnietis jau išgarsėjo kaip apsimetėlis nekilnojamojo turto agentas, naujiems klientams pateikdavo vizitinę kortelę su savo pavarde.
Klientams užtekdavo tariamo agento pavardę įvesti į interneto paiešką, ir paaiškėdavo, kad buto išsinuomoti nepavyks.
Šioje byloje jam pateikti kaltinimai dėl trijų jaunuolių apgavimo. Visiems jis bandė išnuomoti butą Baltupių rajone, Vilniuje, tačiau paaiškėjo, jog M.Drėma nebuvo nei šio buto savininkas, nei nekilnojamojo turto agentas.
