Lukiškių kalėjime prieš trejus metus dirbęs studentas susigundė 600 litų atlygiu ir atnešė mobiliojo ryšio telefoną bausmę atliekančiam „Lapinų“ grupuotės vadeivai Laimonui Lapinskui.
Subendrinus bausmę už kurstymą piktnaudžiauti su dar neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, L.Lapinskui liko kalėti dar 11 metų. Šiuo metu jis jau atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose.
Po istorijos su telefonais ilgiau už grotų gyvens ir dar vienas kalinys. Už nužudymą 17 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas tauragiškis Svajūnas Dičmonas iš viso pataisos namuose turės praleisti 19 metų.
Taip bylą dėl draudžiamų daiktų įnešimo į įkalinimo įstaigas penktadienį išsprendė Vilniaus apygardos teismas.
Kaliniai ir jų prižiūrėtojas kartu buvo teisiami bene pirmą kartą. „Visuomenei susidarė įspūdis, kad įtakingi kaliniai gali diktuoti savo taisykles net tokio griežto režimo įstaigose, kaip Lukiškių TI-K“, – apie didelio dėmesio sulaukusią bylą kalbėjo nuosprendį paskelbusi VAT teisėja Jolanta Čepukienėnė.
Ši byla atskleidė ir senas įkalinimo įstaigų problemas. Kai ji pasiekė teismą, advokatai siūlė į posėdžius kviesti ir Teisingumo ministerijos atstovus, kad jie sužinotų tikrąją padėtį kalėjimuose. Toks prašymas buvo atmestas, o patys Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento atstovai šia istorija nesusidomėjo.
Ką jie būtų sužinoję? Apie tai portalas lrytas.lt kalbėjosi su nuteistojo L.Lapinsko advokatu Edgaru Dereškevičiumi.
- Kaip vertinate šios neįprastos bylos nuosprendį?
Šitas nuosprendis – ne teisingumo vykdymo įrodymas. Ši vienerių metų bausmė iš L.Lapinsko atėmė galimybę tikėtis lygtinio paleidimo, atlikus tris ketvirtadalius bausmės.
Teisėja pirmiausia akcentavo T.Tamošiūno nusikaltimą ir tik tuomet prakalbo apie L.Lapinską. Vadinasi, dėl to, kad nusikaltimą padarė T.Tamošiūnas, jį padarė ir L.Lapinskas.
Nuosprendyje buvo teigiama, kad T.Tamošiūnas savo veiksmais padarė didelę žalą Kalėjimų departamentui ir valstybei. Manau, kad valstybė patyrė dar didesnę žalą priėmus tokį nuosprendį, kuriame akcentuojami ne T.Tamošiūno veiksmai.
- Kodėl?
– Šioje byloje buvo apklausti aukštesnieji T.Tamošiūno viršininkai, kurie pripažino, kad šis prižiūrėtojas į Lukiškių TI-K praėjo visiškai nepatikrintas. Buvo apklausti jo aukštesnieji viršininkai, kurie atliko T.Tamošiūno kratą tą dieną, kai jis buvo įsinešęs mobiliuosius telefonus.
Dėl jų veiksmų nebuvo atliktas net tarnybinis patikrinimas. Akivaizdu, kad Kalėjimų departamentui visiškai nerūpi šiandieninė situacija. Bet kokie pareigūnai į kalėjimą patenka su bet kokiais nešuliais, be jokios apžiūros, be jokio patikrinimo.
Nagrinėjant šią bylą, paaiškėjo ir daugiau pažeidimų. Kaltinime teigiama, jog L.Lapinskui telefonas pateko keičiant patalynę. Bet kai mes iš Lukiškių TI-K išsireikalavome dokumentų, kada ikiteisminio tyrimo metu jam buvo keičiama patalynė, gavome oficialų atsakymą, kad patalynė keičiama nebuvo.
- Manote, kad dėl šios istorijos kalti tik pareigūnai?
– Ar žmogus, sėdėdamas rūsyje po devyniais užraktais, gali sukurstyti pareigūną daryti nusikaltimą? Juk pareigūnas jį prižiūri ir gali prieiti prie suimtojo tik tada, kada jis mano esant reikalinga. Akivaizdu, kad ne.
Šiandien mes išgirdome, kad nors T.Tamošiūnas, nors ir padarė nusikaltimą, realios laisvės atėmimo bausmės skirti nereikia.
- Tačiau pas L.Lapinską buvo rasti tie telefonai?
– Kartu su L.Lapinsku vienoje kameroje laisvės atėmimo bausmę atliekantis kitas nuteistasis turėjo mobiliojo ryšio telefoną. Jis pripažino, kad kameroje rastas telefonas jo, tačiau jiems abiems buvo skirta drausminė nuobauda – 15 parų karceryje.
Vadinasi, jie tą bausmę yra atlikę. Šiandien L.Lapinskas už tą patį pažeidimą nubaustas antrą kartą.
Turiu pastebėti, kad L.Lapinskas jau buvo nubaustas vos pradėjus šį tyrimą. Nuo 2011 metų, kai prasidėjo šis ikiteisminis tyrimas, jis buvo izoliuotas ne tik nuo šios bylos dalyvių, bet ir nuo visų nuteistųjų.
Dėl šio izoliavimo jis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (VAAT) bandydamas įrodyti, kad niekas neturi teisės susidoroti su žmogumi, uždarydamas jį į rūsį. Jis yra pateikęs ieškinį dėl neturtinės žalos Vilniaus policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybai.
- Vis dėlto, kam L.Lapinskui reikėjo mobiliojo telefono?
– Jis atliko dešimties metų laisvės atėmimo bausmę kalėjime, griežto režimo sąlygomis. Kartu su juo į rūsį nebuvo talpinami visiškai jokie žmonės. Tai gali ištverti tik psichologiškai labai stiprus žmogus. Manau, kad jis norėjo susisiekti su žmona, su savo artimaisiais, galbūt paskambinti kitam, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam pažįstamam.
Tačiau telefoną turėjo ne jis vienas. Ši problema tokia įsišaknijusi, kad mobilieji telefonai yra praktiškai kiekvienoje kameroje. Nagrinėjant šią bylą, sužinojome, kad gauti mobilųjį telefoną kaliniui kainuoja nuo 100 iki 200 litų. Akivaizdu, kad į kalėjimą galima pristatyti ir mobiliuosius telefonus, ir SIm korteles, ir pakrovėjus.
Nuo 2011 metų rudens, kai buvo pradėtas šis tyrimas, iki šios dienos praėjo nemažai laiko. Mano žiniomis, Lukiškių TI-K tik užvakar buvo įrengtas aparatas, kuris peršviestų visų, ateinančiųjų į kalėjimą, daiktus ir nešulius. Vakar apsilankęs Lukiškių TI-K mačiau, kaip darbuotojai ieškojo vietos, kur pastatyti šį aparatą.
Faktai akivaizdūs, tik ar yra Lietuvoje vieta, kur jie gali būti išklausyti?
