Pabalių ir aplinkinių kaimų (Alytaus r.) gyventojus sukrėtė, bet nesmarkiai nustebino žinia apie namuose 15 valandą rastą mirusių sugyventinių porą, nes dažnai matydavo moterį sumuštą. Mėlynėmis nusėta pabališkė niekam nesiskųsdavo ir nesiguosdavo, bet atsakydavo, kad neskauda, kai jis muša.
Jono V. kūnas kabojo virtuvėje kilpoje iš susukto laido, kuris buvo užmestas ant kablio virš lauko durų, o miegamojo lovoje gulėjo jau pradėjęs irti jo sugyventinės Onos A. lavonas.
Manoma, kad moteris mirė gerokai anksčiau.
Pirminiais duomenimis, atsisveikinimo raštelio vyras nepaliko.
Antrą savaitę nematę jos vaikščiojančios kieme, sunerimę kaimynai ketvirtadienį apie tai pranešė Vanagėlių seniūnaitei Rimai Navickienei.
„Girdėdavome, kad sugyventinis ją muša. Ir po Velykų kažkas matė sumuštu veidu. Todėl tuoj pat į sodybą nuvyko Butrimonių seniūnijos socialinis darbuotojas su policininku. Bet durys buvo užrakintos. Kabėjo spyna. Niekas viduje neatsiliepė. Tik du šunys lojo kambaryje.
Kai neprisibeldę pareigūnai išvyko, po kiek laiko paskambinau Onai. Ji neatsiliepė, nors telefonas buvo
įjungtas. Po to skambinau jos sugyventiniui. Kelis kartus klausiau, kur Ona. Nieko neaiškino, lyg negirdėtų klausimo. Tik pasakė, kad grįžta iš parduotuvės, kur pirko rūkalų, ir jau rakina duris“, – pasakojo seniūnaitė.
Kai niekas negalėjo patekti į užrakintus namus, tuomet kaimynai telefonu susirado Onos A. sesers, kuri šiuo metu Kauno klinikose gydoma po operacijos, vaikus ir jiems papasakojo apie savo nerimą. Šeštadienį atvyko dukterėčia iš Alytaus. Durys taip pat buvo užrakintos – ant jų kabėjo spyna, todėl teko laužti.
Į lauką iš kambario išlėkė abu šunys. Už durų buvo rastas kabantis pakaruoklis, o lovoje – ne mažiau kaip prieš tris dienas mirusios Onos A. kūnas be aiškių išorinių smurto žymių.
Jų mirties priežastį teismo medicinos ekspertizė nustatys pirmadienį. Bet kaimynai beveik neabejoja, kad Jonas V. sumušė savo sugyventinę ir neiškvietė medikų jai suteikti pagalbos, paliko merdėti.
„Kai pamatė, ką padarė, tikriausiai sąžinė pradėjo graužti. Tada ir pats pasikorė. Jie nebuvo linkę bendrauti su kitais. Ypač pastaraisiais metais. Kartu nueidavo į parduotuvę. Nusipirkdavo išgerti. Kai ji tikriausiai būdavo sumušta, eidavo vienas.
Daugiau kaip prieš dešimt metų Jonas atsikraustė kažkur iš Kauno rajono. Ten jis paliko žmoną, du sūnus. Ona niekada nebuvo ištekėjusi. Priėmė į savo namus, o štai kaip jis atsilygino. Ir mes nesmagiai jaučiamės. Juk gyveno žmonės kaimynystėje.
Vis dėlto žmonės patys renkasi savo kelią. Ką gali padėti kiti ar valdžia“, – svarstė Pabalių kaimo gyventojai.