B.Makutynovičius ir V.Razvodovas gyvena Rusijoje, Maskva išduoti juos Lietuvai atsisakė.
Teisėjas Audrius Cininas paskelbė, kad bylos nagrinėjimas baigtas, nuosprendis bus skelbiamas birželio 4 dieną.
Šios bylos procesas truko daugiau nei metus.
B.Makutynovičius ir V.Razvodovas kaltinami nuo 1991 metų sausio iki rugpjūčio 11 kartų organizavę ir vykdę bauginimo ir teroro priemones prieš Lietuvos pasienio, muitinės, Krašto apsaugos departamento, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnus, Valstybinio telefono ir telegrafo centro darbuotojus.
Vilniaus apygardos prokuroras Alvydas Valiukevičius trečiadienį Vilniaus apygardos teismo posėdyje sakė, kad kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad jie naudojo šaunamuosius ginklus.
Kaltinamajame akte rašoma, kad Švenčionių rajone 1957 metais gimęs B.Makutynovičius 1991 metais rėmė Maskvos agresiją prieš Lietuvą, represines struktūras jėga nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, dideliu mastu ir sistemingai užpuldinėti valstybines įstaigas.
Bylos duomenimis, 1991 metų kovą Vilniuje omonininkai užpuolė tuometinį Krašto apsaugos departamento generalinį direktorių Audrių Butkevičių ir su juo vykusį Vaclovą Jezerską. Iš jų atimti tarnybiniai šaunamieji ginklai – pistoletai ir lygiavamzdis šautuvas. Po to A.Butkevičius ir V.Jezerskas buvo neteisėtai sulaikyti bei nugabenti į OMON užgrobtą tuometinį Policijos akademijos pastatą ir ten kurį laiką neteisėtai laikyti.
Kaltinamajame akte taip pat rašoma, kad 1991 metais Lavoriškių poste buvo užpulti tarnybines pareigas einantys Lietuvos pareigūnai. Automatais ginkluoti omonininkai šaudė iš automato į muitinės patalpas, stumdė automato buožėmis Lietuvos muitininkus, suduodami į įvairias kūno vietas.
Omonininkai taip pat užpuldavo policininkus, iš jų atimdavo tarnybinius ginklus, asmeninius daiktus, neteisėtai sulaikydavo ir pristatydavo į užgrobtą tuometinės Lietuvos policijos akademijos pastatą.
Teisėsauga nustatė, kad užpuldinėti ir tuometinės greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininkai, iš jų buvo atimami automatai. Omonininkai taip pat baugino ir naudojo teroro priemones prieš Krašto apsaugos departamento pareigūnus – Vilniuje iš automatų šaudė į jų automobilus, persekiojo iki Pylimo gatvės. Per incidentą vienam Krašto apsaugos departamento pareigūnui buvo peršautos abi kojos.
Abu kaltinamuosius gynė valstybės skirti advokatai, jie prašė išteisinamojo nuosprendžio.
„Niekas neneigia, kad dirbo OMON. Jis pažeidė įstatymus, tačiau jo veiksmai negali būti vertinami kaip karo nusikaltimai, gal kaip kriminaliniai ir turi būti keliamas senaties terminų klausimas. Visi kaltinai nepagrįsti, turi būti primtas išteisinamasis nuosprendis“, – sakė B.Makutynovičiaus advokatė Jūratė Kleinauskienė.
„Mano ginamasis kaltinamas 15 veikų padarymu. Tenka sutikti, kad egzistavo OMON, kuris susiformavo atsiskyręs nuo milicijos būrio, priklausė Sovietų Sąjungos struktūroms ir buvo joms pavaldus. Tačiau byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, buvo tik pavieniai liudytojų parodymai, tačiau šie parodymai nepatvirtinti jokiais kitais parodymais ir kitais įrodymai, neatskleistas V.Razvodovo vaidmuo šiuose užpuolimuose, kyla klausimas dėl kvalifikacijos. prašau išteisinamojo nuosprendžio“, – sakė V.Razvodovo gynėjas Mindaugas Vaivada.
Lietuvos apeliacinis teismas yra paskelbęs, kad Rusijoje besislapstantys buvę sovietų OMON Vilniuje vadai galės būti teisiami už akių, nors jiems ir nepavyko įteikti kaltinamųjų aktų nuorašų. Prokurorai įrodė, kad pakanka, jog besislapstantiems asmenims kaltinimai rusų kalba išsiųsti Rusijos generalinei prokuratūrai ir pateikti gynėjams. Pabrėžta, kad Rusija nebendradarbiauja su Lietuva šioje byloje.
Lietuvos teisėsauga teigia byloje teigia atskleidusi 16 Lietuvos pasienio postų užpuolimo, ginklų grobimo, žmonių sužalojimo bei apšaudymo epizodų. Byloje nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais pripažinti 39 asmenys.
Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamo byloje kaip civiliniai ieškovai dalyvauja Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Aplinkos ministerijos, Muitinės departamento ir „Teo“ atstovai.
1991 metų sausį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą, žuvo 14 žmonių, 31 buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, daugiau nei 1000 buvo kitaip sužaloti.
Tų pačių metų liepos 31-ąją Medininkų muitinės poste buvo nužudyti septyni policijos ir muitinės pareigūnai, saugoję sovietų tuomet dar nepripažintos Lietuvos valstybės sieną.
