52-ejų Gintaras Rimkevičius nusikalto praėjusiais metais, likus kelioms dienoms iki didžiųjų metų švenčių – Kalėdų. Tą vakarą jis, jo buvusi žmona Bronė Rimkevičienė ir moters sugyventinis Bronius Trybė kartu girtavo. Pagėrę visi nuėjo gulti. Pora į vieną kambario pusę, o buvęs vyras į kitą, atitvertą spinta. Prieš eidami ilsėtis jie nebuvo susipykę.
Netrukus G.Rimkevičius šoko iš lovos ir pasičiupęs peilį puolė B.Trybę. Buvęs vyras lovoje gulinčiam žmonos draugui peiliu smogė į veidą, kaklą, krūtinę ir sprandą. Netikėtai užpultas neblaivus B.Trybė nepajėgė priešintis.
Jį ėmė ginti moteris. Atsitokėjusi B.Rimkevičienė čiupo po ranka pasitaikiusį butelį ir juo smogė į galvą G.Rimkevičiui ir iš užpuoliko rankų išplėšė peilį.
Įniršusio vyro moters veiksmai neatvėsino. Jis nubėgo į virtuvę ir iš ten atsinešė dar didesnį peilį. Šaukdamas „nupjausiu galvą“, G.Rimkevičius antrą kartą puolė savo konkurentą.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad girtas užpuolikas buvusios žmonos draugui peiliu smogė aštuonis kartus. Nors žaizdos nebuvo gilios, teisme B.Trybė skundėsi pablogėjusia sveikata. Po to, kai peiliu buvo pažeista akis, vyrui smarkiai suprastėjo regėjimas.
Kaltinamasis tvirtino neprisimenantis įvykio aplinkybių, tačiau tikrai nenorėjęs nužudyti savo varžovo. G.Rimkevičius gailėjosi dėl to, ką padarė. Nukentėjęs B.Trybė irgi nepageidavo griežtos bausmės savo skriaudėjui. Teismas atsižvelgė į tai, kad teisiamasis gailėjosi, o nusikaltimo pasekmės nebuvo labai sunkios. Todėl skirta bausmė yra artima minimaliai, kurią įstatymas numato už šį nusikaltimą.
Klausydamasis teismo nuosprendžio, G.Rimkevičius keistai šypsojosi. Į teisėjo klausimą, ar suprato teismo nuosprendį, vyras atsakė teigiamai. Tačiau pridūrė: „Jūs nežinote visų aplinkybių, kurios mane privedė prie to nusikaltimo.“
Teismo posėdžiuose tos aplinkybės trumpai buvo nušviestos. G.Rimkevičius prieš daugiau nei dešimtmetį buvo išsiskyręs su žmona. Po skyrybų vyras su dviem vaikais liko gyventi buvusios žmonos name. O ji susirado naują vyrą ir su juo išsikraustė gyventi į Panevėžį.
G.Rimkevičius dirbo vairuotoju ir vienas augino vaikus. Kai jie užaugo ir sukūrė savo gyvenimą, į buvusius namus iš miesto grįžo B.Rimkevičienė. Ji atsivežė ir sugyventinį. G.Rimkevičius liko tuose pačiuose namuose. Trijulė gyveno viename kambaryje ir palyginti neblogai sutarė. Neretai kartu girtaudavo.
Tačiau toks derinys – viena moteris ir du jos vyrai po vienu stogu – negarantavo ramybės. Besikaupiantis G.Rimkevičiaus pyktis pratrūko nevaldoma agresija, dėl kurios galėjo žūti žmogus.
