„Šiemet anksti pavasarį gale kiemo esančioje kūdroje pastebėjau plūduriuojantį didelį juodą šunį. Nežinau, nei kieno jis, nei kaip atsirado vandenyje.
Tąsyk skambinau į policiją, gyvūnų globos organizacijai. Tačiau niekas nepaaiškėjo, – pasakojo sodybos šeimininkė Nijolė.– Po kurio laiko už kūdros pamačiau kačių būrelį. Jos kažką ėdė. Nuėjau pasižiūrėti ir apstulbau: katės buvo ką tik suėdusios gervę, iš jos tik plunksnos buvo likusios“.
Nijolė bei jos 90-metis vyras įtarė, jog šunį ir gervę jiems tyčia įmetė kaimynas, kuris, kalbėdamas su jam į tėvus tinkančiais žmonėmis, nerenka žodžių.
Nijolė pasakojo, jog atšiauraus būdo kaimynas dažnai juos užkabinėja ir baugina.
Prieš kelias dienas pensininkai vėl sodyboje aptiko negyvą gervę. Ši buvo numesta prie pat tvoros, ties pro sodybą einančiu keliuku.
Nijolė skambino gyvūnų globėjams, policijai, aplinkosaugininkams ir klausė, ką jai daryti su gerve: „Aš pasibaisėjau. Juk šie paukščiai įrašyti į Raudonąją knygą, nejaugi niekam nerūpi?“.
Vienintelis patarimas, kurį išgirdo priblokšta pensininkė, – nunešti gaišeną į mišką ir išmesti. Moteris ją paliko pamiškės krūmynuose.
„Tai buvo suaugusi, gan didelė gervė. Paimti ją negyvą buvo nemalonus jausmas“, – prisiminė Nijolė.
Po poros dienų pensininkų sodyboje viešinti Nijolės draugė ankstyvą rytą iš kiemo grįžo sukrėsta.
„Įėjo ji į kambarį – akys didelės, išsigandusios. Sako, Nijole, kieme – gervė. Nepatikėjau, nuėjau pati pažiūrėti.
Man net negera pasidarė, kai pamačiau netoli šiltnamio gulinčią negyvą gervę. Šioji buvo jauniklė, mažesnė už aną.
Nekilo ranka jos judinti. Vėl skambinau į gyvūnų globą, aplinkosaugininkams, policijai.
Atvažiavo mūsų įgaliotinis, parodžiau jam gervę. Jis paskambino kažkam į Marijampolę, teiravosi, ką daryti, po to – į Kazlų Rūdą. Vėl man liepė paukštį išmesti miške.
Kazlų Rūdos aplinkosaugininkas sakė, jog jie netirs įvykio, nes tyrimą pradėjo policija. Jeigu jai reikės, esą išsiveš gervę“, – apie nuolatinį stresą kalbėjo Nijolė.
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, tačiau gervės, kurią Nijolė šiaip ne taip prisivertė nunešti į mišką, kol kas neėmė. Ar jauniklė gervė mirė natūralia mirtimi, ar buvo nudaigota piktavalių, regis, nesiaiškins niekas.
„Paverkiu, pasikeikiu ir galvoju: „Dieve dieve, kada visa tai baigsis?“. Gal kaimynui smagu mus nervinti? Aš nemačiau, ar jis mums mėto negyvėlius, bet daugiau nėra kam taip daryti, nes su niekuo kaime nekonfliktuojame.
Noriu, kad mus paliktų ramybėje“, – atsiduso Nijolė.
Ypatingai sunkiai šiuos incidentus išgyvena garbaus amžiaus Nijolės sutuoktinis.
Niekada ir su niekuo gyvenime nesipykęs tremtinys niekaip nesuvokia, kaip įvairių instancijų pareigūnai nesutramdo piktavalių, drumsčiančių kelis dešimtmečius buvusį ramų jo gyvenimą.
Žurnalistai bandė pakalbinti gretimame kieme besisukiojantį pensininkų kaimyną D.
Tačiau tvirto sudėjimo ir stipraus balso vyras nepageidavo dėmesio, kirsdavo atsakymus, nesulaukęs klausimo pabaigos.
„Nieko nematau, nieko nežinau. Neturiu laiko kalbėti. Matote, kad užsiėmęs, dirbu“, – piktokai žėrė aplink traktorių tupinėjantis pensininkų kaimynas.
Į klausimą, ar Nijolė ir jos vyras yra geri kaimynai, vyriškis su slepiama pagieža kirto: „Labai gera kaimynė. Daugiau tokių“.
Artimesni pensininkų ir D. kaimynai žino ir girdėjo, kad šių sodybų gyventojai pykstasi, tačiau nesikiša, nes, pasak Nijolės, bijo sunkaus būdo D. keršto.
Marijampolės regioninio aplinkos apsaugos departamento Kazlų Rūdos agentūros vedėjo Algimanto Paplausko nuomone, į pensininkų sodybą greičiausiai buvo sumestos kažin kieno rastos natūraliai mirusios gervės.
Nuo ko jos galėjo mirti, neaišku. Paprastai gaišeną tuoj pat aptinka laukiniai gyvūnai ir sudoroja. Į pensininkų kiemą įmestos visos trys gervės buvo su plunksnomis, be jokių pažeidimų.
A.Paplauskas teigė, jog už į Raudonąją knygą įrašytos gervės pražudymą gresia administracinė atsakomybė. Bauda skaičiuojama šimtais eurų.
„Įvykį tirs tik policija, aplinkosauga – ne, nes du tyrimai dėl to paties neatliekami. Jei reikės, konsultuosime policijos tyrėjus.
Moteris teisingai padarė, jog kreipėsi į specialias įstaigas. Visais atvejais reikėtų skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112“, – sakė A.Paplauskas.
