Taip pat S.Verseckas siūlo Darbo partijai skirti apie 376 tūkst. eurų baudą.
Lietuvos apeliaciniame teisme, kuriame apeliacine tvarka
nagrinėjama Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byla,
sakydamas baigiamąją kalbą prokuroras ketvirtadienį teigė, kad
pirmos instancijos teismas, skyręs V.Gapšiui baudą, netinkamai
taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis šioje dalyje
turi būti pakeistas. Vilniaus apygardos teismas 2013 metais
V.Gapšiui skyrė 35 tūkst. litų (per 10 tūkst. eurų) baudą.
Išgirdęs valstybės kaltintojo
pasiūlytą šešerių metų laisvės atėmimo bausmę „juodosios
buhalterijos“ byloje Darbo partijos įkūrėjas europarlamentaras
Viktoras Uspaskichas žada nuosprendžio laukti Lietuvoje, o
prokurorą S.Versecką kaltina vykdant užsakymą.
„Aš visiškai nesutinku su kaltinimais. Tai yra užsakymas,
kurį prokuroras tvarkingai vykdo“, – BNS Apeliaciniame teisme
sakė V.Uspaskichas, nepatikslinęs, kas galėtų būti S.Versecko
užsakovai.
Politikas sakė besidžiaugiantis už partijos kolegas Vytautą
Gapšį ir Mariną Liutkevičienę, kad byloje šiems švelninamos
aplinkybės ir prokuroras siūlo juos nuteisti lygtinai. Kita vertus,
jis pabrėžė byloje pasigendantis kaltumo įrodymų.
„Man nebaisus tas kalėjimas, man baisu, kada viskas daroma
nepadėjus ant stalo įrodymų“, – sakė V.Uspaskichas.
„Darbietis“ patikino, kad Apeliacinio teismo nuosprendžio
lauks Lietuvoje.
Už sukčiavimą ir apgaulingą buhalterinės apskaitos
tvarkymą Darbo partijos įkūrėjui V.Uspaskichui apygardos teismas
yra skyręs ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Kartu nuteistai
parlamentarei Vitalijai Vonžutaitei skirta trejų metų laisvės
atėmimo bausmė (pastarosios bylą Apeliacinis teismas išskyrė į
atskirą), o buvusi partijos finansininkė M.Liutkevičienė nuteista
vienų metų laisvės atėmimo bausme.
S.Verseckas Apeliacinio teismo prašė V.Uspakichą, V.Gapšį bei
M.Liutkevičienę pripažinti veikus organizuotoje grupėje, taip pat
panaikinti pirmos instancijos nuosprendžio dalį, išteisinančią
V.Uspaskichą dėl sukčiavimo apgaule partijai gaunant valstybės
dotacijas ir kompensaciją.
Taip pat jis teigė, kad dabar veikiančiai Darbo partijai, kaip
juridiniam asmeniui, turi būti taikoma atsakomybė dėl apgaulingos
apskaitos tvarkymo 2004-2006 metais, sukčiavimo apgaule išvengiant
prievolės mokėti privalomus mokesčius ir įmokas bei dėl
sukčiavimo apgaule įgyjant valstybės dotacijas ir kompensaciją.
Anot S.Versecko, iš Darbo partijos turi būti išieškoma turto
už daugiau 24 mln. litų (apie 7 mln. eurų), kurie, kaip nustatė
ekspertai, figūravo kaip pajamos partijos „juodojoje
buhalterijoje“. Prokuroras pabrėžė, kad nepaisant
reorganizacijų, tuomet egzistavusi ir dabar veikianti Darbo partija
yra ta pati organizacija, kuri vykdo tą pačią veiklą, turi daug
tų pačių narių, veikia tose pačiose patalpose.
Byla Darbo partijos atžvilgiu 2013 metais Vilniaus apygardos
teisme buvo nutraukta paskelbus, kad partija kaip juridinis asmuo
veiklą baigė įvykdžius reorganizaciją.
Pirmos instancijos teismo sprendimą apskundė tiek nuteistieji,
tiek prokuratūra.
Nuosprendis įsigalioja po apeliacinės instancijos teismo
sprendimo.