Prokuratūros ir nukentėjusiosios skundai atmesti. Apeliacinio
teismo verdiktas įsiteisėja iškart po paskelbimo.
Kaltinimas buvo susijęs su paskutiniu Lietuvos partizanu vadinamo
Antano Kraujelio-Siaubūno žūtimi.
Prokuroras prašė įkalinti M.Misiukonį šešerius su puse
metų.
Apeliacinis teismas savo nutartyje akcentavo, kad 1965 metais
ginkluotas partizanų pasipriešinimo judėjimas jau buvo pasibaigęs
(jis vyko 1944-1953), vadinasi, žūties metu pasipriešinimo grupei
A.Kraujelis nepriklausė. Be to, pasak Apeliacinio teismo, byloje
surinktais duomenimis neginčijamai nustatyta, kad A.Kraujelį siekta
sulaikyti ne kaip partizaną, o kaip asmenį, padariusį labai sunkius
nusikaltimus.
Partizano žmona Janina Snukiškytė po sutuoktinio mirties buvo
nuteista, kad, žinodama apie A.Kraujelio padarytus nusikaltimus,
padėjo jį slėpti. Į šį faktą atkreipė dėmesį ir Lietuvos
apeliacinis teismas.
„Už tai buvo baudžiama ir tais laikais, ir dabar“, – sakė
Apeliacinio teismo teisėja Violeta Ražinskaitė.
Teismas taip pat paskelbė, kad M.Misiukonis neatliko tų
veiksmų, kurie prisidėjo prie A.Kraujelio žūties, o M.Misiukoniui
negali būti taikoma kolektyvinė atsakomybė už sovietų saugumo
veiklą.
Apeliacinis teismas teigia, kad negali remtis kitose genocido
bylose formuojama praktika, nes čia tiriamas visai kitas laikotarpis.
„Nesuprantu, ar buvo okupacija?“ – paklausta, ar suprato
nutartį sakė nukentėjusiojo sesuo Janina Šyvokienė.
Šalys per tris mėnesius dar gali rašyti kasacinius skundus
Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Panevėžio apygardos teismas pernai M.Misiukonį išteisino,
konstatavęs, kad partizano žūties metu nebuvo įstatymo,
numatančio atsakomybę už nusikaltimą, kurios padarymu kaltintas
M.Misiukonis. Anot teismo, būdamas KGB jaunesniuoju leitenantu
M.Misiukonis nesprendė A.Kraujelio likimo ir neturėjo tam jokios
įtakos.
M.Misiukonis vidaus reikalų ministro pareigas ėjo 1990-1992
metais. Jis teisme yra sakęs, kad sovietų pareigūnai A.Kraujelio
ieškojo kaip kriminalinio nusikaltėlio.
Byla kelerius metus buvo sustabdyta laukiant Konstitucinio Teismo
išaiškinimo dėl genocido apibrėžimo. Jis paskelbė, kad sovietų
vykdytus trėmimus ir represijas vykstant partizaniniam karui Lietuvos
teismai gali prilyginti genocidui, įrodžius, kad šiais
nusikaltimais buvo siekiama sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos
dalį.
Anot Konstitucinio Teismo, už sovietmečiu vykdytas žudynes
socialiniu ar politiniu pagrindu, jei tai nekėlė grėsmės lietuvių
tautos išlikimui, negalima bausti kaip už genocidą, tačiau teismai
turi įvertinti, ar tai nebuvo kiti nusikaltimai žmoniškumui.
Panevėžio teisėsauga buvo nustačiusi 10 asmenų, kurie esą
prisidėjo prie partizano A.Kraujelio žūties, devyni iš jų yra
mirę.
2000 metais tuometinis prezidentas Valdas Adamkus M.Misiukonį
apdovanojo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio
ordinu. Tuomet prezidentas teigė, kad apdovanojimas skirtas už
tarnybą pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos atkūrimo metais. Šis
sprendimas sulaukė prieštaringų vertinimų.
A.Kraujelis buvo vienas iš paskutinių su sovietų okupacija
kovojusių Lietuvos partizanų. Jis veikė iki 1965 metų kovo, kai
saugumiečiams apsupus namus, kuriuose slapstėsi, nenorėdamas
pasiduoti gyvas, nusišovė.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras yra
paskelbęs, kad nėra jokių įrodymų, jog A.Kraujelis būtų žudęs
taikius gyventojus, kaip teigė KGB.
M.Misiukonis savo kaltę kategoriškai neigia.