G.Singajevskį nemalonumai užklupo, kai jis į savo namus priėmė gyventi benamį. Pastarasis neturėjo jokios pastogės, lauke buvo šalta, o G.Singajevskiui vienam gyventi buvo liūdna, todėl pasikvietė benamį pagyventi kartu A. ir J.Gravrogkų gatvėje esančiame bendrabutyje.
Įnamis niekur nedirbo, pragyvenimui užsidirbdavo rinkdamas tarą iš konteinerių, metalo laužą, į namus grįždavo vakare, beveik visada apspangęs nuo alkoholio.
Pasak teisiamojo, svečias labai greitai pasijuto šeimininku, imdavo maistą, pinigus, grasindavo ir net kelis kartus sumušė šeimininką.
Įnamis niekur nedirbo, pragyvenimui užsidirbdavo rinkdamas tarą iš konteinerių, metalo laužą, į namus grįždavo vakare beveik visada apspangęs. Jis greitai pasijuto buto šeimininku, imdavo jo maistą, pinigus, grasindavo, ne kartą buvo jį sumušęs.
Įvykio dieną atvykėlis vėl grįžo neblaivus ir agresyviai užpuolė G.Singajevskį. Pastarasis neapsikentė ir pačiupęs kirvė gynėsi nuo užpuoliko. Ekspertai nustatė, kad kirvio pentimi buvo suduota ne mažiau kaip 37 kartus. Dar keli sužalojimai buvo padaryti peiliu.
Kaunietis apie įvykį pranešė kaimynams, kurie iškvietė medikus, o teisme tikino nenorėjęs tyčia nužudyti draugo, tik nuo jo apsiginti.
Teismo nuomone, kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką išprovokavo neteisėtas nukentėjusiojo elgesys. Kaltinamasis yra pensininkas, anksčiau neteistas, kaimynų charakterizuojamas teigiamai, kaip draugiškas, darbštus, paslaugus, ramaus būdo žmogus, tačiau nevengiantis vartoti alkoholinių gėrimų.
Teismas, atsižvelgdamas į visumą aplinkybių, ištyręs byloje esančius duomenis, nusprendė, kad sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, už šio nusikaltimo padarymą G.Sangajevskiui skyrė trumpesnį laisvės atėmimo bausmės laiką, negu numatytas straipsnio sankcijoje, – 5 metų laisvės atėmimą.
Ši byla kartą jau buvo išnagrinėta, tačiau nuosprendis nepaskelbtas nusprendus atnaujinti įrodymų tyrimą.
