V.Matuzui ir A.Romanovskiui – palankus teismo sprendimas

Teismui pakako įrodymų, kad iš paramos fondo „Paramos iniciatyvos“ buvo pasisavinti pinigai, bet neįrodyta, kad tai padarė V.Matuzas. „Seimo narys, visuomenei žinomas žmogus, buvo sekamas trejus su puse metų, bet nieko neužfiksuota“, – apie bylą kalbėjo VAT teisėjas Stasys Lemežis.

Vienintelis liudytojas, kuriuo rėmėsi kaltinimas, buvo E.Babenskas, bet jis teisme taip pat nenurodė jokių konkrečių faktų.

Teisėjas pažymėjo, kad fondo „Paramos iniciatyvos“ pinigai buvo lyg gelbėjimosi ratas E.Babensko vadovaujamai organizacijai „Drąsinkime ateitį“, kurio drbuotojai atlyginimų negavo po pusę metų. Negana to, E.Babenskas pinigus pervesdavo savo pažįstamiems, su kuriais buvo sudaręs fiktyvias paslaugų sutartis.

Teismas atmetė ir V.Matuzui pareikštus kaltinimus, kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

„Įstatymai, kurie minimi šioje byloje, galioja iki šiol, juos pasirašė Prezidentė ir niekas nėra priekaištavęs, kad jie ydingi“, – teigė nuosprendį paskelbęs teisėjas.  Kolegija nusprendė, jog V.Matuzas kaip tik elgėsi teisingai, prieš siūlydamas įstatymo projektus išklausydamas verslininkų nuomonių.

Byloje taip pat išteisintas ir lobistas Andrius Romanovskis.

Prokuroras Mindaugas Rimkus Vilniaus apygardos teismui (VAT) buvo siūlęs V.Matuzui skirti penkerius metus nelaisvės.

Nors Seimo nariams draudžiama verstis kita veikla, 2009 metų pavasarį V.Matuzas įkūrė labdaros fondą „Paramos iniciatyvos“. Tačiau jis buvo registruotas Edmondo Babensko vardu. Šis verslininkas tapo ir oficialiu fondo vadovu.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai ir prokurorai surinko duomenų, kad V.Matuzas iš „Paramos iniciatyvų“ pasisavino 58 tūkstančius litų.

Be to, politikas buvo kaltinamas kyšio paėmimu. Byloje teigiama, kad 2011 metų lapkritį jis pareikalavo, kad E.Babenskas nupirktų 2100 litų vertės fotoaparatą, kurį pasiėmė Seimo rūmų kieme.

Prokuroras atkreipė VAT dėmesį, kad V.Matuzas padarė du sunkius nusikaltimus.

Kad V.Matuzui atiteko dalis verslininkų paaukotų pinigų, papasakojo fondui „Paramos iniciatyvos“ oficialiai vadovavęs E.Babenskas.

Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas devynis kartus ir už pagalbą teisėsaugai baudžiamosios bylos išvengė.

E.Babenskas prisipažino, kad dalį paramai skirtų pinigų persivesdavo į savo asmeninę banko sąskaitą, tuomet juos išgrynindavo ir perduodavo V.Matuzui.

Pinigus konservatoriui jis perduodavo Seimo viešbutyje, politiko automobilyje, netoli parlamento esančiose kavinėse. Su V.Matuzu dažnai bendravęs verslininkas turėjo ir nuolatinį leidimą į Seimo rūmus.

Daugybę kartų tyrėjams apie tai pasakojęs E.Babenskas teisme staiga pamiršo, kada ir kokiomis sumomis nešdavo pinigus tuomečiam Seimo nariui.

Prokuroras V.Matuzo veikloje įžvelgė ne nuoširdžią paramą, bet norą pasireklamuoti, nes dalis fondui „Paramos iniciatyvos“ paaukotų pinigų atitekdavo pačiam politikui.

Buvęs Panevėžio meras į Seimą buvo išrinktas Panevėžio ir Radviliškio rajonuose, todėl stengėsi paremti savo rinkėjus.

„Paramos iniciatyvos“ skyrė pinigų Panevėžio neįgaliųjų draugijai, Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Panevėžio skyriui, politinių kalinių ir tremtinių organizacijoms, šių rajonų kaimų bendruomenėms.

Teisme apklausti šių organizacijų vadovai patvirtino, kad paramos prašydavo paties V.Matuzo, nors jis ir neigė vadovavęs fondui „Paramos iniciatyvos“.

Prokurorai taip pat domėjosi rėmėjais, skyrusiais pinigų V.Matuzo įkurtam fondui.

Tuomet paaiškėjo, kad kai kuriuos jų surado lobistas 37 metų Andrius Romanovskis, pažadėjęs, kad Seime bus įregistruotos verslininkams naudingos įstatymų pataisos.

Teigiama, kad tarpininkaujant A.Romanovskiui bendrovė „JTI Marketing and Sales“ V.Matuzo fondui per tris kartus skyrė 35 tūkstančių litų paramą.

Nustatyta, jog A.Romanovskis pats rinko Seimo narių parašus, kad būtų įregistruoti konservatoriaus parengti įstatymų projektai.