Policininkas kaltinimų sulaukė po įvykio 2006 metais, kai
rugsėjo 14-ąją, apie 23 val. 40 min., Tauragėje, S. Dariaus ir
S. Girėno gatvėje stabdė automobilį „Renault Espace“, nes
įtarė, kad automobilį vairuoja neblaivus asmuo.
Į bėglio gaudynes
buvo įsijungęs dar vienas policijos ekipažas, per gaudynes girtas
vairuotojas vos neužvažiavo ant jį stabdžiusio policininko, dvi
sankryžas pravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui.
Šiam automobiliui nestojus, Skirgailių kaimo ribose R.Motko
panaudojo tarnybinį ginklą – norėdamas sustabdyti automobilį, iš
savo tarnybinio pistoleto ČZ-75 iššovė keturis perspėjamuosius
šūvius į viršų, o automobiliui „Renault Espace“ nestojant,
iššovė penkis šūvius taikydamas į dideliu greičiu važiavusio
automobilio, kuriuo važiavo šeši asmenys, galinius ratus.
Vienas šūvis pataikė į automobilio galą ir sunkiai sužalojo
keleivį.
Policininkas kaltintas, kad nesilaikė atsargumo taisyklių ir
nusikalstamai pasitikėjo savo šaudymo tikslumu, iš tolimo, apie 10
metrų atstumo šaudė tamsiu paros metu. R.Motko taip pat kaltintas,
kad pažeidė Policijos veiklos įstatyme nustatytas šaunamojo ginklo
panaudojimo sąlygas bei tvarką – nesant būtinojo reikalingumo
panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį ir transporto priemonę,
netinkamai įvertinęs situaciją ir neatsižvelgęs į nesustojusio
automobilio vairuotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo,
nekėlusio tiesioginės grėsmės eismo saugumui ir žmonėms,
pobūdį, neturėdamas tikslios informacijos apie galimą keleivių
buvimą automobilyje, elgėsi nusikalstamai nerūpestingai.
Klaipėdos apygardos teismas šiemet sausio 12 dieną R.Motko
pripažino kaltu ir skyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę,
jos vykdymą atidedant pusantrų metų. Bausmės pradžia nustatyta
nuo 2009 metų kovo ir pripažinta, kad R.Motko bausmę yra atlikęs.
Nukentėjusiajam keleiviui T.K. priteistos neturtinės žalos
atlyginimas sumažintas iki 5792 eurų.
Nuteisto policininko nepalaikė ir Generalinė prokuratūra – ji
prašė atmesti kasacinį skundą. Prokuratūra, remdamasi bylos
duomenimis teigia, kad policijos pareigūnai žinojo, jog automobilio
vairuotojas buvo neblaivus, nes, kaip patys parodė, matė, kai šis
nestabiliai ėjo automobilio link, įsėdo į jį ir vairavo.
„Tačiau būtent ši aplinkybė taip pat leido pareigūnams
įsitikinti, kad daromas administracinis teisės pažeidimas, o ne
nusikalstama veika, kai ginklo panaudojimas sulaikant nusikaltėlį
būtų pateisinamas“, – atsiliepime nurodė prokuratūra.
Aukščiausiasis Teismas pritarė prokuroro ir Klaipėdos
apygardos teismo išvadai, kad aukščiau nurodytos aplinkybės
pareigūnams leido įsitikinti, kad buvo daromas administracinis
teisės pažeidimas, o ne nusikalstama veika.
„Todėl apeliacinės instancijos teismas teisingai atkreipė
dėmesį į tai, kad R.M. panaudojo šaunamąjį ginklą vykdydamas
savo tarnybines pareigas, turėdamas tikslą sustabdyti
administracinį teisės pažeidimą darantį asmenį“, – paskelbė
Aukščiausiasis Teismas.
Jis konstatavo, kad, nors iš bylos duomenų akivaizdu, kad buvo
aktyviai bandoma išvengti teisėto policijos pareigūnų reikalavimo
sustoti (vairuotojas nereagavo į policijos pareigūnų aiškiai
išreikštus būdus sustoti, važiavo greitai ir nuolat didino
greitį, pavojingai manevravo), tačiau visos šios nustatytos
aplinkybės taip pat buvo susijusios tik su bandymu sustabdyti
administracinį teisės pažeidimą darantį asmenį.
Pasak Aukščiausiojo Teismo, šioje baudžiamojoje byloje
neišnaudotos visos įmanomos priemonės, kuriomis buvo galima
sustabdyti nesustojusį automobilį ir išvengti žalos padarymo, t.
y. šaunamojo ginklo panaudojimas buvo neproporcingas daromam teisės
pažeidimui. Be to, sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas ne
automobilį vairavusiam vairuotojui V.D., o jo keleiviui T.K.
Ilgus metus trukęs bylos maratonas baigtas – Aukščiausiojo
Teismo verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas.