Į „Lietuvos ryto“ redakciją Arūnas atėjo ne vienas. Jis atsivedė 55 – erių Algimantą O., kuris ir buvo pagrindinis jo šmeižikas. Algimantas gailisi, kad kalbėjo netiesą, nurodo tikrąjį brakonierių, tačiau šaukštai jau po pietų. „Nepyk, Arūnai, aš tau atidirbsiu tą baudą“, – dabar prašo atleidimo Algimantas.
Į svetimas šėryklas – su chemikalais
Visa istorija, kurią papasakojo į redakciją atėję vyrai, nutiko praėjusių metų kovą Panevėžio rajone Stirnynės kaime pamiškėje esančioje sodyboje. Sodyba priklauso Mindaugui M., kuris gyvena ir dirba Anglijoje. Kartais jis sugrįžta į Lietuvą, tada ilsisi gamtos prieglobstyje esančioje sodyboje.
Prieš kurį laiką be gyvenamos vietos likusiam Algimantui buvo leista gyventi sodyboje ir ją saugoti. Kol Mindaugo nėra Lietuvoje, Arūnas rūpinosi Algimantu, į Stirnynės vienkiemį nuveždavo jam valgyti, kartu saugojo namą. Sodybos šeimininkas Mindaugas yra Arūno žmonos giminaitis.
Arūnas pasakojo, kad praėjusių metų kovą iš Anglijos į Lietuvą buvo sugrįžęs Mindaugas. „Jis savo sodyboje visai palangėje yra įsirengęs šėryklą. Kai grįžo, į vietos būrelio medžiotojų šėryklas papilstė dyzelino ir specialių chemikalų. Kad žvėrys ten neitų maitintis, o ateitų į jo šėryklą. Tą pamatė medžiotojai ir pasiskundė aplinkosaugininkams“, – pasakojo Arūnas. Jo teigimu, prisiviliojęs šernų, Mindaugas tiesiai per trobos langą ėmė į juos pyškinti.
Nušovė ir išmėsinėjo du šernus
„Vieną vakarą Mindaugas nušovė kokių 170 kilogramų šerną. Kitą vakarą – gal 200 kilogramų. Vos su draugu jį galėjo pavilkti. Gerdami alų, tuos šernus išmėsinėjo. Vieną pririšo lauke prie obels, o kitą lupo ir skrodė namo viduje. Kol mėsinėjo, man liepė sakyti, kad šernus nušovė Arūnas“, – pasakojo Algimantas.
Jis pridūrė, kad net ir išvykęs į Angliją, Mindaugas skambindavo ir dėl nušautų šernų liepdavo kaltę versti Arūnui, jeigu ta nelegalia medžiokle susidomėtų aplinkosaugininkai. Kartą esą paskambino net naktį.
Praėjus kelioms savaitėms po medžioklės, Stirnynės kaimo sodyboje pasirodė aplinkosaugininkai kartu su policijos inspektoriumi. Jie Mindaugo sodybos kieme vonelėje rado šernų kanopų. O Algimantas, prispirtas parodė, kur yra užkasti kailiai, kur paslėptas nelegalus ginklas. Tąsyk namelio sargas pasakė, kad abu šernus nušovė Arūnas.
Prisipažino laikęs nelegalų ginklą
Vienoje apsaugos bendrovėje dirbantis Arūnas ginasi, kad jis tomis dienomis, kai vyko medžioklė, nebuvo atvažiavęs į sodybą. Esą joje gyveno pats šeimininkas, todėl nebuvo reikalo rūpintis Algimantu, vežti jam maisto.
Tiesa, Mindaugo sodyboje buvo surastas nelegalus karabinas priklausė Arūnui. „Dėdė atidavė, jis iš kažkur buvo gavęs. Aš pats esu medžiotojas, tikėjausi kada nors ginklą legalizuoti“, – neslėpė Arūnas.
Teismas nepatikėjo Arūno nekaltumu. Konstatuota, kad pakako jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Sodybą Stirnynės kaime patikrinę pareigūnai rado keliolikos metrų ilgumo šėryklą su prijungta signalizacija. Kai tik joje pasirodydavo žvėris, signalizacija suveikdavo. Brakonierius šaudė į žvėris neišeidamas iš namo, tiesiai per langą. Ūkiniame pastate buvo įrengta žvėrių lupykla.
Norėdamas įrodyti savo nekaltumą, Arūnas teismui apskundė Algimantą, kad jis davė melagingus parodymus. Tačiau teismas šio ieškinio nenagrinėjo. Arūnas nenuleidžia rankų ir vis dar tikisi susigrąžinti savo gerą vardą bei medžiotojo pažymėjimą.
Nekaltybę įrodinėja teismuose
Panevėžio aplinkos apsaugos agentūros gyvosios gamtos skyriaus viršininkas Alfredas Breivė sakė, kad beveik 90 procentų sugautų brakonierių neigia savo kaltę ir nesutikdami su jiems paskirtomis baudomis bylinėjasi teismuose.
„Didžiąją dalį teismų mes laimime. Pastaruoju metu dėl paskirtų nuobaudų į teismus ėmė kreiptis ir žvejai. Nes baudos iš tiesų didelės.
Aš prisimenu tą Stirnynės kaimo istoriją. Jau dvidešimt metų dirbu aplinkosaugininko darbą, bet pirmą kartą mačiau. Kad norėdami prisivilioti žvėrių į savo šėryklas, brakonieriai į kitas šėryklas piltų specialių chemikalų.
Liudininkas, kuris mums papasakojo apie subrakonieriautus du šernus, parodymus davė geranoriškai. Jis man pasirodė paprastas, sąžiningas žmogus. Niekas jam negrasino, nevertė kalbėti netiesos. Jis pasakė tai, ką žinojo. O jeigu dabar kalba kitaip, matyt turi tam savų priežasčių“, – sakė A.Breivė.
