Tokia visus pribloškusi nauja versija nuskambėjo šiandien Klaipėdos apygardos teisme, kur atversta šiurpios žmogžudystės baudžiamoji byla.
M.Jonkus kaltinamas iš savanaudiškų paskatų nužudęs žmogų, norėdamas paslėpti kitą nusikaltimą, taip pat ir dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu bei šaudmenimis, ginklo ir šaudmenų pagrobimo.
V.Dundulis tėvų namuose pačiame Klaipėdos centre buvo nušautas šįmet vasario 10 dieną.
Klaipėdos kriminalistai per dvi dienas ištyrė kraupų nusikaltimą ir sulaikė verslininko nužudymu įtariamą M.Jonkų. Pas jį buvo rastas ir iš V.Dundulio pagrobtas vokiškas kovinis pistoletas „Sig Sauer“, kurį savigynai buvo legaliai įsigijęs verslininkas.
Sulaikomas M.Jonkus priešinosi pareigūnams, bet antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ kovotojai greitai jį suraitė ir uždėjo antrankius. Pas įtariamąjį aptiktas užtaisytas pistoletas ir dar viena dėtuvė su šoviniais.
Apklausiamas M.Jonkus tikino nenorėjęs žudyti nepažįstamo žmogaus – jam esą knietėjo tik pagrobti V.Dundulio parduodamą šaunamąjį ginklą.
Atvesdintas į teismą dėl kardomosios priemonės skyrimo jis pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl to, kas įvyko.
M.Jonkaus advokatė tuomet aiškino, kad klaipėdiečiui ginklo prireikė buvusiam mylimosios sugyventiniui pagąsdinti: „M.Jonkus pinigų neturėjo, žudyti nenorėjo, šūvius į žmogų paleido spontaniškai“, tiesiog užplaukė kažkoks debesėlis.
Šiandien teismo posėdyje M.Jonkaus pateikta versija visiškai skyrėsi nuo ankstesnės.
„Negaliu visko sakyti, tiesiog tuo metu susikaupė daug problemų. Viskas dėliojosi nuo 2009-ųjų, kai sudaužiau prabangų automobilį, už jį reikalavo atiduoti 50 tūkst. litų. Mane spaudė, kol sėdėjau už grotų. Turėjau nemažai priešų. Dėl to reikėjo ginklo“, – aiškino M.Jonkus, tikinęs, kad iki to laiko ginklais nebuvo naudojęsis.
Skelbimą apie už 400 eurų parduodamą pistoletą jis aptiko internete. Paskambinęs nurodytu telefonu sutarė susitikti.
„Jis mane sutiko, pasiūlė sėstis, ištraukė pistoletą iš seifo, pasiūlė jį apžiūrėti. Sakė, jam ginklo nereikia. Aš mėginau jį nelegaliai įsigyti. Pinigų pasiėmęs neturėjau. Paėmiau pistoletą ir padėjau, sukilo dvejonės, emocijos – ką aš čia darau, ar man jo reikia? Norėjau sakyti, išeinu, pagalvosiu. Net nesupratau, kaip iššovė“, – žodžiai liejosi kaip iš gausybės rago, teisėjams tekdavo kaltinamąjį pertraukti ir paprašyti konkrečiau atsakinėti į klausimus.
M.Jonkaus teigimu, jis ir V.Dundulis sėdėjo ant sofos. Jis neva suvokęs, kad verslininkas taip pat ėmė dvejoti supratęs, kad pirkėjas neturi leidimo ginklui. „Jis užtaisė pistoletą, paaiškino saugiklio principą, tada aš mėginau, nelabai sekėsi ir – šūvis“, – kalbėjo kaltinamasis.
Esą akimirką prieš tai V.Dundulis jam čiupo už rankos, tarsi norėdamas atimti ginklą.
„Atšokau, jis liko sėdėti kaip sėdėjęs. Kur pataikiau, nežinau, ausys apkurto. Atsitiktinai iššoviau dar kartą (pataikė į sieną – red.). Supratau, kad sužeidžiau žmogų, dar pažiūrėjau į jį ir pabėgau. Paėmiau ginklą ir dėtuvę, kiek ten buvo šovinių, neskaičiavau, buvau visiškai pasimetęs“, – aiškino M.Jonkus.
Tuomet jis grįžo į tėvų butą, nusiprausė ir per žinias išgirdo, kad nužudytas žmogus.
„Prasidėjo blaškymasis, buvo minčių nusižudyti. Mane seniai jau vargina didelė depresija. Pasiėmiau rankinę, į ją susidėjau ginklą ir šovinius ir išėjau“, – aiškino kaltinamasis.
Paklaustas, kodėl anksčiau kalbėjęs kitaip, tikino, kad buvo spaudžiamas kriminalistų.
„Pripažįstu, kad buvo šūvis, bet nepripažįstu, kad taip pasielgiau specialiai, negalėčiau nušauti žmogaus. Aš norėjau ginklą pirkti, o ne pagrobti“, – tikino M.Jonkus.
Tuo metu abu V.Dundulio tėvai buvo namuose.
Išgirdusi šūvį motina pamanė, kad kas nors trūko namuose. Priėjusi prie sūnaus kambario durų ji pabeldė ir paklausė, ką jis išdarinėja. Ten buvo tylu.
Netrukus atsidarė durys ir iš buto skubiu žingsniu išėjo jaunuolis.
Įėjusi į kambarį ji išvydo ant sofos sėdintį sūnų atlenkta galva. Iš ausies ir nosies buvo nutekėję kraujo.
Tėvai dar bandė užčiuopti bent menkiausią sūnaus gyvybės ženklą, tačiau veltui.
„Jis kalba netiesą. Manau, jis pasinaudojo proga, kad sūnus tuo metu kalbėjosi su kažkuo telefonu – telefonas ir liko stipriai suspaustas jo rankoje po mirties. Jis buvo sąmoningai suplanavęs įsigyti ginklą nušaudamas žmogų“, – teisme kalbėjo žuvusiojo tėvas Vilhelmas Dundulis.
„Nežinau, kaip visa tai išgyvenau, maniau, išprotėsiu. Savo išgyvenimus išliejau eilėmis – parašiau 36 posmų poemą „Kruvina aimana“, – virpančiu balsu braukdamas ašaras kalbėjo sūnaus netekęs tėvas.
Nukentėjusieji – žuvusiojo tėvai, sesuo, sūnus ir dukra teismui pateikė 118 284 eurų neturtinės žalos ieškinį. Turtinė žala įvertinta 11 tūkst. eurų.
Į kitą teismo posėdį nuspręsta kviesti teismo medicinos ekspertą ir ginklų specialistą. Bus siekiama tiksliai nustatyti, kaip buvo paleista kulka.
Teisiamajam gresia laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 20 metų arba kalėjimas iki gyvos galvos. M.Jonkus neseniai nuteistas už kitus nusikaltimus – už šuns ir pinigų vagystes Klaipėdos apylinkės teisme jam skirta vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Dvylika klasių baigęs M.Jonkus nedirbo, vienturtį sūnų išlaikė tėvai. Anksčiau M.Jonkus buvo nuteistas ketverių metų nelaisve už ginkluotą juvelyrinių dirbinių parduotuvės apiplėšimą.
