Kaip rašoma pranešime, didžiausias užregistruotų papirkimų atvejų mažėjimas, lyginant su praėjusiais metais, pastebimas Telšių (44,1 proc.), Klaipėdos (32,5 proc.) ir Marijampolės (20 proc.) apskrityse. Bandymų papirkti pareigūnus padaugėjo – Alytaus (15,2 proc.), Vilniaus (11,3 proc.) ir Panevėžio (4,2 proc.) apskrityse.
Per 2015 m. 11 mėn. daugiausia ikiteisminių tyrimų dėl papirkimo pradėta Vilniaus apskrities VPK – 257 ir Kauno apskrities VPK – 119, mažiausiai – Tauragės apskrities VPK – 14. Lietuvos kelių policijos tarnyba užregistravo 6 (2014 m. 11 mėn. – 18) papirkimų atvejus.
Bendras registruotų papirkimų atvejų skaičius šiais metais sumažėjo 7,9 proc. (2014 m. per tą patį laikotarpį užregistruoti 837 papirkimų atvejai).
Pasak Policijos departamento prie VRM Imuniteto valdybos viršininko Elano Jablonsko, analizuojant rezultatus, darytina išvada, kad kelis metus iš eilės aktyvių policijos pareigūnų vykdomų priemonių dėka didėja visuomenės sąmoningumas ir netolerancijos korupcijai lygis, todėl vis mažiau asmenų bando papirkti policijos pareigūnus.
Tikėtina, kad ilgalaikėje perspektyvoje užregistruotų papirkimų atvejų skaičius dar labiau mažės arba išliks stabilus, prognozuoja E.Jablonskas.
Pareigūnai paviešino įrašą, kaip su jais bandoma „susitarti“
„Džiugu pastebėti, kad užregistruota atvejų, kai papirkimus įformino policijos kursantai, atliekantys praktiką policijos įstaigoje ir jau priimti į tarnybą. Tai patvirtina policijos pareigūnų adaptacijos proceso naudą ir jaunų policijos pareigūnų antikorupcines nuostatas“ -sako Imuniteto valdybos vadovas.
Detalizuojant užregistruotų papirkimų atvejus, paminėtina, kad 453 atvejais, arba 58,8 proc. (2014 m. – 51 proc., 2013 m. – 44 proc.) policijos pareigūnus bandė papirkti asmenys, būdami apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų arba atsisakę pasitikrinti dėl apsvaigimo būklės.
Pastebėtina tendencija, kad, nors užregistruojamų papirkimų atvejų skaičius mažėja, tačiau papirkti pareigūnus bando vis daugiau neblaivių asmenų (dažniausiai – transporto priemonių vairuotojų), o siekiant išvengti atsakomybės dėl KET pažeidimų, užregistruota net 84,8 proc. visų papirkimų atvejų.
Tik 15,2 proc. atvejų (117 atvejų iš 771) papirkimai įforminami ne už KET pažeidimus (girto pasirodymą viešojoje vietoje, smurtą artimoje aplinkoje, disponavimą narkotinėmis medžiagomis, akcizinėms prekėmis, namų gamybos alkoholiais gėrimais ir kt.).
Vairavimas esant neblaiviems – dažniausi atvejai, kai policijos pareigūnams siūlomas kyšis.
Kiti KET pažeidimai, už kurių neįregistravimą policijos pareigūnams siūlomas kyšis: už greičio viršijimą, dėl netvarkingos automobilio techninės būklės, be privalomojo draudimo, už vairavimą be saugos diržų, už vairavimą neturint teisės arba kai ši teisė atimta, dėl eismo įvykio padarymo ir kt.
Siekdami išvengti atsakomybės, pažeidėjai pareigūnams siūlė ne tik pinigus, bet ir šokoladą, naminį pyragą, kebabus, mėsos, kvepalus, kuro, pasiimti aptiktas narkotines medžiagas, cigaretes, nupirkti naują kompiuterį, suklastotas pinigų kupiūras, kartu išgerti arbatos, kitą dieną pavaišinti alkoholiu, butelį viskio, konjako, „suorganizuoti“ šašlykų ir samagono, suremontuoti automobilį, nemokamai pailsėti Palangoje, nemokamas taksi paslaugas, vieną patrulio atlyginimą ir pan.
Taip pat dar buvo siūlomos nenurodytos pinigų sumos litais ir užsienio šalių valiuta (JAV doleriai, Lenkijos zlotai), įvairaus ekvivalento pinigų sumos eurais – 4,77 eur, 9,19 eur, 10,14 eur, 17,86 eur, 23 eur, 65 eur, 275 eur ir pan.
Šiemet mažiausia duota suma buvo 2 eur (Vilniaus apskrityje), 3 eur (Marijampolės apskrityje), siūlyta – 5 eur (Vilniaus apskrityje), didžiausia duota suma – 1520 eur (Šiaulių apskrityje), o siūlyta – net 10 tūkst. eur (Panevėžio apskrityje).