Partijai „Tvarka ir teisingumas“ STT pateikė įtarimus

„Įtarimus politinei partijai, kaip juridiniam asmeniui, STT pareigūnai pateikė atliekant 2014 metų pabaigoje pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu. Atliekant tyrimą surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo vykdomos siekiant neteisėtos naudos partijai“, – trečiadienį pranešė STT.

R.Paksas įžvelgia sąsają su Seimo sprendimu 

„Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Rolandas Paksas įtarimus partijai prekyba poveikiu ir pinigų plovimu sieja su praeitą savaitę priimtu Seimo nutarimu dėl galimybės politiniu sprendimu jį reabilituoti.

„Aš visai neseniai dovanų prieš kelias dienas, (…) tai yra Seimo nutarimą dėl prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atstatymo. Ir reakcijos ilgai laukti nereikėjo“, – BNS trečiadienį sakė R.Paksas. Jis teigė, kad įtarimai partijai yra „nerimti“, tačiau nori su jais susipažinti išsamiau.

„Kai jie bus padėti ant mano darbo stalo ir kai šalia bus padėtos teisinės išvados, advokatų išvados, aš tik tada galėsiu pasakyti, ar jie rimti, ar nerimti. (...) Man asmeniškai atrodo, kad jie yra nerimti“, – kalbėjo „tvarkiečių“ lyderis.

Kaip nurodoma STT pranešime, pateikus įtarimą šiuo metu nenumatyta taikyti jokių laikinųjų procesinių prievartos priemonių, ribojančių politinės partijos, kaip juridinio asmens, veiklą. Įtariama, kad iš viso už pažadus ir susitarimus dėl poveikio vykdant skirtingus viešuosius pirkimus partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai paimta didesnė nei 1,3 mln. litų (apie 377 tūkst. eurų) kyšių suma.

Pateikus įtarimus šiuo metu nenumatyta taikyti jokių laikinųjų procesinių prievartos priemonių, ribojančių politinės partijos, kaip juridinio asmens, veiklą. Juridiniam asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama bauda, juridinio asmens veiklos apribojimas arba juridinio asmens likvidavimas.

Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas kilus įtarimų, jog privačios bendrovės padengė dalį 147 000 litų (beveik 43 tūkst. eurų) vertės partijos „Tvarka ir teisingumas“ remiamo renginio „Pirk dramblį“ sąnaudų.

Anot STT, taip buvo siekiama, kad Vidaus reikalų ministerijos tarnautojai, kuriems turėjo įtakos ši partija, organizuodami viešuosius pirkimus veiktų suinteresuotų bendrovių naudai. Prokurorai teigia surinkę duomenų, kad Seimo narys Rimas Antanas Ručys iš prodiuserio Rolando Skaisgirio paėmė šimtatūkstantinį kyšį, žadėdamas paveikti valstybės tarnautojus.

Generalinės prokuratūros duomenimis, Seimo narys, veikdamas organizuotoje grupėje su tos pačios partijos nariais Algimantu Juocevičiumi ir Ervinu Raistenskiu, 2013 metų spalį iš televizijos prodiuserio R.Skaisgirio paėmė kyšį.

Minėtas „tvarkiečių“ trejetas, veikdamas grupėje, buvo pasiskirstęs vaidmenimis – R.A.Ručys jam vadovavo ir koordinavo veiksmus, o tuometinis vidaus reikalų viceministras A.Juocevičius (dabar miręs) ir vidaus reikalų ministro patarėjas E.Raistenskis vykdė nurodymus.

Prokurorų duomenimis, „tvarkiečių“ nurodymu už tiksliai nenustatytą, bet ne mažesnį kaip 9,5 tūkst. eurų kyšį daryta įtaka Vidaus reikalų ministerijos tarnautojams, kad jie organizuodami viešuosius pirkimus diskriminuotų kitus dalyvius ir neteisėtai proteguotų R.Skaisgirio atstovaujamas įstaigas.

Mainais už tai prodiuseris turėjo suorganizuoti renginį „ Pirk dramblį“, kuris, teisėsaugos teigimu, buvo skirtas populiarinti partiją „Tvarka ir teisingumas“ bei jos pirmininką Rolandą Paksą.

Pradėjusi šių nusikalstamų veikų tyrimą, STT teigia, jog buvo surinkta duomenų ir apie kitas galimai padarytas sunkesnes ir didesnio masto nusikalstamas veikas: susitarimą ir galimai neteisėtą įtaką Vidaus reikalų ministerijai 2013–2014 metais organizuojant daugiau kaip 27 mln. litų (daugiau nei 7,8 mln. eurų) vertės viešojo pirkimo konkursą, 9 mln. litų (daugiau kaip 2,6 mln. eurų) vertės viešuosius pirkimus valstybinėje įstaigoje „Regitra“ ir pirkimą Aplinkos ministerijoje.

Atliekant tyrimą patikrintos ir įtarimų sukėlusios valstybės įmonės „Infostruktūra“ organizuotų ir vykdytų viešųjų pirkimų aplinkybės.

„Tiriant minėtas nusikalstamas veikas surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad siekiant legalizuoti nusikalstamu būdu įgytas lėšas taip pat buvo sudaromi susijusių bendrovių apsimestiniai sandoriai“, – rašoma pranešime.

Tyrimo metu 12 asmenų apklausti kaip įtariamieji dėl skirtingų nusikalstamos veiklos epizodų, iš jų septyni yra valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys.

Viešai žinoma, kad šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai buvo pateikti Seimo nariui Rimui Antanui Ručiui, buvusiems vidaus reikalų ministro patarėjams Ervinui Raistenskiui, Kęstučiui Kasakaičiui, buvusiam valstybės įmonės „Infostruktūra“ direktoriui Ričardui Bražėnui, Vidaus reikalų ministerijos Elektroninės valdžios politikos skyriaus vedėjui Rimvydui Jančiauskui, ministerijai pavaldaus Informatikos ir ryšių departamento direktoriaus pavaduotojui Jonui Ūsui, bendrovės „NT Service“ vadovui Peisachui Kačerginskiui, verslininkams Rolandui Skaisgiriui, Justinui Garliauskui.

Daugiau įtariamųjų viešai nežinoma. Įtarimai buvo pateikti ir buvusiam viceministrui Algimantui Juocevičiui, tačiau jis mirė. Įtariamieji savo kaltę neigia.

„Tvarkos ir teisingumo“ atstovai sako, kad ši byla – politinė. Tyrimas tęsiamas. Atsižvelgdami į atliekamo tyrimo sudėtingumą ir mastą, jį kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.

Tai antras atvejis, kai teisėsauga įtarimus pateikia partijai kaip juridiniam asmeniui. 2006 metais, prokurorams tiriant „juodosios buhalterijos“ bylą, Darbo partija buvo kaltinta per kelerius metus galėjusi neapskaityti daugiau kaip 24 mln. litų (apie 7 mln. eurų) pajamų ir 23 mln. litų (apie 6,7 mln. eurų) išlaidų. Tačiau 2013 metais, nuteisus kelis „darbiečius“, Darbo partijos atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta.

Teismas tokį sprendimą motyvavo įvykusia partijos reorganizacija, kai susijungusi su dukterine Leiboristų partija Darbo partija susikūrė kaip naujas juridinis asmuo. Vadinamosios juodosios buhalterijos byla šiuo metu baigta nagrinėti Lietuvos apeliaciniame teisme, verdiktas bus skelbiamas kitų metų vasario 1 dieną.

Politinė partija „Tvarka ir teisingumas“ tokiu pavadinimu veikia nuo 2006 metų. Iki 2002 ji vadinosi Liberalų demokratų partija. Pastaroji susikūrė suskilus Lietuvos liberalų sąjungai.