„Prašau įvertinti, ar yra pagrindas pradėti tarnybinį
patikrinimą. Aš manau, kad aptariama situacija nėra aiški
visuomenei, kelia klausimų, abejonių dėl pasitikėjimo
prokuratūra“, – BNS sakė generalinis prokuroras E.Pašilis.
Jis teigė, kad apie patikrinimo rezultatus bus pranešta
visuomenei.
Generalinis prokuroras pripažino, kad apie pavėluotą paduoti
skundą sužinojo iš žiniasklaidos.
Generalinė prokuratūra neteko galimybės ginčyti buvusiam
advokatui J.Kozubovskiui paskelbtą išteisinamąjį nuosprendį –
Vilniaus apylinkės teismas prokurorui grąžino jo paduotą
apeliacinį skundą dėl išteisinimo neteisėto praturtėjimo byloje.
Tokį sprendimą apylinkės teismo teisėjas priėmė
atsižvelgęs į Vilniaus apygardos teismo nutartį, kurioje
konstatuota, kad Generalinė prokuratūra pavėlavo paduoti skundą.
Tuo metu J.Kozubovskio skundas priimtas ir išsiųstas nagrinėti
į Vilniaus apygardos teismą, BNS sakė teismo atstovė Guoda
Paužaitė.
Vilniaus miesto apylinkės teismas J.Kozubovskį išteisino
lapkričio 13 dieną. Nuosprendį per 20 dienų buvo galima skųsti
Vilniaus apygardos teismui. Prokuroras D.Baraniūnas žurnalistams
tuomet sakė, kad dėl apeliacinio skundo apsispręs įsigilinęs į
teismo nuosprendžio motyvus.
J.Kozubovskis savo ruožtu šį nuosprendį apskundė, prašydamas
pakeisti jo aprašomosios dalies motyvus. J.Kozubovskio apeliacinis
skundas apylinkės teisme gautas gruodžio 1 dieną – nepraleidus
apeliacinio skundo padavimo termino.
Gruodžio 4 dieną baudžiamoji byla kartu su išteisintojo
apeliaciniu skundu išsiųsta į Vilniaus apygardos teismą. Po trijų
dienų Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Generalinės
prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas. Prokuroras D.Baraniūnas
juo prašė priimti apkaltinamąjį nuosprendį – skirti 11,4
tūkst. eurų baudą bei konfiskuoti turto už 10 mln. eurų.
Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad skundimo terminas
baigėsi gruodžio 3 dieną.
„Atkreiptinas dėmesys, kad prokuroras praleido apeliacinio
skundo padavimo terminą, o apylinkės teismas, priimdamas šį
skundą, nepagrįstai registravimo prokuratūroje datą prilygino
apeliacinio skundo išsiuntimo datai“, – paskelbė apygardos
teismas ir pažymėjo, kad prokuroro skundas apylinkės teisme gautas
tik gruodžio 7-ąją.
Teisėjos Leonardos Gurevičienės nutartyje sakoma, kad nei voko,
nei kitų duomenų, patvirtinančių, jog apeliacinis skundas buvo
išsiųstas laiku, byloje nėra. Tai pat nėra duomenų, kad
prokuroras būtų pateikęs nuosprendį priėmusiam teismui prašymą
dėl praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo,
kuriame būtų nurodęs priežastis, dėl kurių šis terminas buvo
praleistas ir apylinkės teismas tokį prašymą būtų tenkinęs.
Teisėja dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų
J.Kozubovskio bylą kartu su apeliaciniais skundais grąžino
apylinkės teismui, kad įstatymo nustatyta tvarka ji tinkamai būtų
parengta nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Generalinės prokuratūros prokuroras D.Baraniūnas BNS neigė,
kad praleido terminą.
„Nuosprendis apskųstas, termino nepraleidau. Skundą padaviau
paskutinę dieną. (...) Gal kokių formalumų apylinkė nesutvarkė,
skundas tikrai paduotas“, – BNS yra sakęs D.Baraniūnas. Jis
teigė nepamenantis, kokią būtent dieną padavė skundą
J.Kozubovskio byloje.
Ikiteisminį tyrimą dėl Vilniuje dirbusio advokato galbūt
padarytų nusikalstamų veikų atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos
prokuratūra.
Pasak FNTT, įtariamasis, dirbdamas advokatu, 2004-2009 metais
esą neteisėtai stambiu mastu versdamasis nekilnojamojo turto
prekyba, nusikalstamu būdu gavo 8,7 mln. eurų pelno ir nesumokėjo
0,55 mln. eurų gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių.
J.Kozubovskis teisėtomis pajamomis esą negalėjo pagrįsti 1,45
mln. eurų vertės nekilnojamojo turto – 2008 metais įsigytų
žemės sklypų Vilniaus mieste. Įtariama, kad jis neteisėtai
praturtėjo panaudodamas nusikalstamos kilmės pinigines lėšas.
Prokuroro duomenimis, J.Kozubovskis pirko butą Vilniuje, Gynėjų
gatvėje, sklypų įvairiose miesto vietose, 2008 metais jis Vilniuje
įsigijo milijoninės vertės sklypą, už kurį sumokėjo
atsiskaitydamas su pardavėju grynaisiais litais ir eurais.
J.Kozubovskis anksčiau buvo teisiamas kartu su cigarečių
kontrabandos karaliumi tituluojamu Viliumi Karaliumi ir jo bendrais.
Teisėsaugos pareigūnai įtarė, kad jis kaip teisininkas galėjo
padėti kontrabandininkams savo patarimais. 2005 metais nuosprendį
paskelbęs Vilniaus apygardos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad
J.Kozubovskio veiksmus galima būtų vertinti kaip advokato etikos
pažeidimus, bet to negalima vertinti kaip nusikaltimo.
J.Kozubovskio byloje kaip specialusis liudytojas apklaustas ir
ikiteisminį tyrimą atlikusios FNTT vadovas Kęstutis Jucevičius.
Žiniasklaida yra skelbusi, kad tirta informacija, esą
K.Jucevičius per tarpininkus reikalavo didelio kyšio iš advokato,
tačiau užpernai spalį šis tyrimas nutrauktas. Prokuratūra
konstatavo, kad K.Jucevičius su kyšiais nesusijęs. Be to,
prokuratūra FNTT vadovą ir jo pavaduotoją pripažino
nukentėjusiais, nes jie buvo neteisėtai paslapčia sekami.