Apeliacinį skundą išnagrinėjęs teismas ne tik netenkino E.S.
skundo, bet ir pasiūlė prokurorui penkiems liudytojams iškelti
administracinio teisės pažeidimo bylas už melagingų parodymų
davimą, pirmadienį pranešė teismas.
Bylos duomenimis, 43 metų E.S. praėjusių metų kovą, būdamas
neblaivus, apgadino keturis automobilius. Atvykusiems policijos
pareigūnams E.S. paaiškino, kad jis yra stipriai išgėręs, dėl to
nesuvaldė automobilio ir rėžėsi į kelkraštyje stovėjusius
automobilius. Eismo įvykio vietoje E.S. prašė pareigūnų truputį
palaukti, nes tuoj turėjęs atvykti žmogus, prisiimsiantis
atsakomybę.
Kol policijos pareigūnai tarnybiniame automobilyje rašė
protokolą, E.S. jiems tarp priekinių sėdynių įdėjo 50 eurų. Už
tai jam buvo iškelta ne tik administracinio teisės pažeidimo byla,
bet ir baudžiamoji byla.
Šią bylą pradėjus nagrinėti teisme, E.S. parodymus pakeitė.
Sakė, kad įvykio metu jis buvo labai girtas, o automobilį vairavo
ir eismo įvykį sukėlė jo pažįstamas. E.S. teismą bandė
įtikinti, kad jis sėdėjo ant galinės sėdynės ir automobilio
nevairavo.
Teisme E.S. prisipažino bandęs papirkti valstybės tarnautojus,
tačiau neigė vairavęs automobilį. Šio eismo įvykio aplinkybes
išnagrinėjęs Vilniaus rajono apylinkės teismas konstatavo, kad
būtent E.S., o ne kas kitas vairavo automobilį. Būdamas neblaivus
nesuvaldė automobilio, atsitrenkė ir apgadino kelkraštyje
stovėjusius automobilius. Už tai teismas E.S. skyrė 1250 eurų
baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu trejiems
metams.
Pirmos instancijos teismas kritiškai vertino E. S. draugų ir
pažįstamų liudytojų duotus parodymus, kuriais pastarieji siekė
padėti E.S. išvengti atsakomybės. Teismas nustatė, kad penkių
liudytojų parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi.
Įvykio metu šie liudytojai parodymų nedavė. Apie įvykio
aplinkybes jie papasakojo praėjus mėnesiui teisme. Teismo nuomone,
jie galėjo susitarti, ką sakyti. Policijos pareigūnų parodymai
sutapo, todėl teismui nebuvo pagrindo jais netikėti. Teismo nuomone,
įvykį užregistravę pareigūnai yra nešališki ir iki eismo
įvykio nepažinojo E. S., todėl nėra pagrindo manyti, kad jie
būtų norėję tyčia jam pakenkti.
Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas E.S. apeliacinį skundą,
motyvavo, kad E.S. skunde pateikia subjektyvų byloje esančių
įrodymų vertinimą, savaip interpretuoja faktines bylos aplinkybes,
o savo nekaltumą grindžia savo paties bei pažįstamų liudytojų
parodymais, kurie prieštarauja byloje esančių įrodymų visumai.
Be to, apeliacinės instancijos teismas patvirtino, kad parodymus
davę liudytojai yra E.S. draugai arba pažįstami, todėl pirmosios
instancijos teismas teisingai nusprendė, kad šie asmenys yra
suinteresuoti padėti E.S. išvengti atsakomybės ir jų parodymais
nesivadovavo.
E.S. skundą nagrinėjęs teismas dar kartą patvirtino, kad
teisme apklausti policijos pareigūnai ir kiti tą vakarą eismo
įvykį matę liudytojai nėra suinteresuoti duoti melagingus
parodymus ar apkalbėti E.S. Jų parodymai tarpusavyje neprieštaringi
ir yra nuoseklūs, todėl jie laikytini patikimais.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje apklaustų liudytojų
parodymus, pranešė prokurorui, kad penki teisme parodymus davę
liudytojai galimai davė melagingus parodymus ir turėtų atsakyti
administracine tvarka.