Ši istorija, pasibaigusi teismo salėje, prasidėjo užpernai liepą Varėnoje, Dainų slėnyje, kur 41 metų varėniškė Elvyra Urvikytė paleido lakstyti be antsnukio rotveilerį.
Vedžiodama su pavadėliu maždaug dešimties kilogramų sverianti vokiečių jagdterjerą 68 metų Janina Krupavesienė staiga už 150 metrų pamatė atbėgantį didžiulį rotveilerį, kuris iškart puolė jos augintinį.
O kai moteris jį pakėlė ant rankų, įsiutęs rotveileris ėmė kandžioti jai kojas ir bandė įsikibti į veidą.
„Iš paskutiniųjų bandžiau išsilaikyti ant kojų, kad parkritusiai šuo neperkąstų gerklės. Spėjau išsitraukti iš kišenės dujų balionėlį ir taikydamasi į nasrus purškiau, kol visas baigėsi. Tik tada rotveileris atsitraukė ir parkrito ant žemės.
Tuomet pribėgusi nepažįstama moteris puolė guosti savo augintinio, klausė: „Ką tie tau padarė?“ Tada nežinojau, kad ji medikė. Ji visai nekreipė dėmesio į mane, nors suklupusi ant žemės dusdama šaukiausi pagalbos. Mano batuose žliugsėjo kraujas“, – tikino nukentėjusioji.
Atgavusi kvapą J.Krupavesienė parėjo į namus ir padedama artimųjų nuvyko į ligoninės priėmimo skyrių.
Moteriai – šokas po šoko
E.Urvikytė už tokį šunų vedžiojimo taisyklių pažeidimą sumokėjo Varėnos policijos komisariato skirtą 145 eurų baudą.
Bet po kelių dienų ji pati pasiskundė, kad jos sugyventinio Raimondo Badaro rotveilerį apkandžiojo J.Krupavesienės vedžiojamas šuo, o ši pasielgė labai nehumaniškai pripurškusi svetimam šuniui ašarinių dujų.
Kai policija priėmė nutarimą nebausti J.Krupavesienės, nes ji nepažeidė šunų laikymo ir vedžiojimo taisyklių, E.Urvikytė kreipėsi į teismą.
„Tai man buvo antras šokas. Grįždama iš psichiatro, kurio pagalbos pirmą kartą gyvenime prireikė po akistatos su agresyviu rotveileriu, pašto dėžutėje radau šaukimą į teismą. Nesuvokiau, ką padariau blogo.
Moteris, kurios šuo mane sužalojo ir kuri būdama medikė man nepadėjo ir net nepasidomėjo, kaip jaučiuosi, sugalvojo mane apkaltinti nehumanišku elgesiu. Už tai, kad nuo šuns gyniausi dujų balionėliu. Bet juk tik todėl likau gyva. Teisme privalėjau įrodinėti turėjusi tokią teisę. Gerai, kad teismas mane suprato“, – piktinosi J.Krupavesienė.
Nepadėjo, nes nematė kraujo
Operacinės slaugytoja Alytaus, Druskininkų ir Varėnos ligoninėse dirbanti E.Urvikytė tvirtino, kad J.Krupavesienė jos pagalbos neprašė. Kadangi ji nemačiusi, kaip šuo įkando, ir nepastebėjusi kraujo, todėl ir nesisiūliusi padėti.
„Vėliau buvau atėjusi į jos namus atsiprašyti. Juk nenorėjau, kad taip atsitiktų. Jaučiuosi už tai atsakinga“, – tikino E.Urvikytė.
Teisme – tik nuostoliai
J.Krupavesienė kreipėsi į teismą ir už patirtas fizines ir dvasines žaizdas paprašė 1034 eurų turtinės ir 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Tačiau ji patyrė nuostolių, nes daug sumokėjo už eksperto išvadą, ir dar kartą pasijuto pažeminta, nes teismas priteisė 450 eurų atlyginti atsakovės advokatui.
„Ginkitės patys, kuo galite, – balionėliais, elektros šoko aparatais. Jei liksite gyvi, teismas neapgins.
Apkandžiotos kojos sugijo, bet dėl patirto streso iki šiol jaučiuosi palūžusi.
Nuolat lankausi pas neurologą ir psichiatrą, tenka pirkti daugybę vaistų. Nepavyksta sureguliuoti kraujospūdžio.
Teisme jaučiausi lyg būčiau ne auka, o nusikaltėlė. Teisėjas pats nusprendė įvertinti mano sveikatos būklę.
Jis atmetė pateiktus įrodymus – tarptautinio teismo eksperto Antano Garmaus biure parengtą psichiatrijos specialistų konsultacinę išvadą, už kurią turėjau sumokėti beveik 1000 eurų. Ir net atsisakė kviesti kaip liudytojus mane gydantį psichiatrą ir kitus gydytojus.
Iš E.Urvikytės man priteisė tiktai 113 eurų turtinei žalai atlyginti ir 1500 eurų neturtinei.
Be to, įpareigojo tik per devynis mėnesius sumokėti“, – piktinosi J.Krupavesienė, teisme patyrusi tik nuostolių.
