Policijai gerai pažįstamos E.Tubinaitė ir metais jaunesnė jos draugė A.Bičkutė į teismą Klaipėdoje atvesdintos su antrankiais.
Moterys nereagavo į šaukimą atvykti, todėl griebtasi kraštutinės priemonės – paskelbus paiešką kaltinamosios rastos ir suimtos.
E.Tubinaitė ir A.Bičkutė nepatenkintos tuo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje turi gyventi atskirai – abi pareiškė norą įsikurti vienoje kameroje.
Pranešė, kada atneš
E.Tubinaitė ir A.Bičkutė teisiamos dėl pasikėsinimo apiplėšti 45 metų socialinę darbuotoją Editą Srėbalienę. Daugiabutyje iš pasalų užpulta klaipėdietė žmonėms į namus nešiojo pašalpas ir pensijas.
Pernai vasario 11-ąją E.Srėbalienė atvyko į Debreceno gatvės daugiabutį, kuriame gyveno neįgalumo pensijas gaunančios E.Tubinaitė ir A.Bičkutė. Prieš tai E.Srėbalienė telefonu pranešė E.Tubinaitei, kada atvyks.
„Paskambinau į jos buto duris, bet niekas neatsiliepė. Tada laiptais užkopiau į penktąjį aukštą, kur gyvena kiti pensininkai.
Kai leidausi žemyn, aikštelėje staiga išniro gobtuvu veidą prisidengusi žmogysta. Ji man į akis papurškė ašarinių dujų, kažkas iš už nugaros lazda trenkė į galvą“, – išpuolį laiptinėje prisimena E.Srėbalienė.
Moteriai iš rankų buvo išplėštas aplankas su kvitais. Ją išgelbėjo daugiabučio gyventojai, išgirdę šauksmus.
Taikinys – pensijų nešiotoja
E.Srėbalienė neatidavė rankinės, kurioje laikė 2741 eurą. Laiptinėje iš pasalų užpulta socialinė darbuotoja nusikaltėlių veidų nematė, bet įtaria, kad prie išpuolio galėjo prisidėti E.Tubinaitė: „Tą dieną tik su ja kalbėjau, ji vienintelė žinojo, kada ateisiu su pinigais.“
Kildama į viršų E.Srėbalienė apačioje girdėjo kuždėjimą, o leisdamasi pastebėjo laiptinės nišoje pasislėpusią įtartiną žmogystą – tikriausiai E.Tubinaitę, papurškusią dujų. A.Bičkutė galėjo darbuotis lazda.
Vis dėlto moteris įsmuko į atidarytą laiptinės aikštelę, du ją užpuolę asmenys nukurnėjo žemyn. Žmonės iškvietė policiją.
Sulaikytos A.Bičkutė ir E.Tubinaitė prisipažino esančios kaltos, bet teisme pakeitė parodymus – prašė apklausti liudytojus. Turbūt mėgins įrodinėti, kad E.Srėbalienę užpuolė kas nors kitas.
Kitoje byloje E.Tubinaitė ir A.Bičkutė kaltinamos įžūliomis vagystėmis iš uostamiesčio prekybos centrų.
Prarado santaupas ir butą
Klaipėdietė pensininkė Marija Gečienė su ašaromis akyse prisimena dieną, kai susipažino su E.Tubinaite.
Patekusi į aferistės spąstus moteris ne tik prarado senatvei taupytus pinigus, bet ir pasiliko be pastogės.
Per du mėnesius E.Tubinaitė iš anksčiau jos nepažinojusios M.Gečienės sugebėjo išvilioti beveik 100 tūkst. litų. Aferistė patiklią moterį įkalbėjo užstatyti ir parduoti savo butą uostamiestyje.
E.Tubinaitė nemažai pinigų pasiglemžė iš M.Gečienės sesers, kitų giminaičių ir kaimynų. Apgaudinėdama žmones ji apsimetinėjo vyru.
Tik sučiupus aferistę buvo atskleista tikroji jos lytis. Sulaikę trumpai kirptą, vyriškais drabužiais vilkinčią E.Tubinaitę vos neapsigavo ir policininkai.
Įtariamosios lytis policijos komisariate nustatyta kruopščiai ją apžiūrėjus, patikrinus asmens dokumentus.
Net ir sužinojusi, kad E.Tubinaitė yra moteris, M.Gečienė ją vadino kaip įpratusi – Enriku Rubinšteinu: „Ne tik aš, bet ir kiti neįtarė, jog savo tikrąją lytį ji dangstė vyriškais apdarais, išgalvota pavarde.“
Gyveno kaip vyras ir žmona
M.Gečienė su E.Tubinaite susipažino Giruliuose, buvusioje vaikų stovyklavietėje „Liepsnelė“. Ten ūkvede dirbusiai moteriai ji prisistatė kaip vyras – E.Rubinšteinas.
Viename stovyklavietės kotedže E.Tubinaitė išsinuomojo butą, kuriame apsigyveno su savo drauge – palangiške Aldona, kuri čionai atsivežė ir mažametį sūnų.
Kaimynai manė, jog pora nuomojamame būste gyvena kaip vyras ir žmona. Aldonos sūnus vyriškai vilkinčią E.Tubinaitę vadino tėveliu.
„Tik vėliau atsivėrė akys. Apsimetėles galėjo suartinti ne tik aferos, bet galbūt ir netradicinė lytinė orientacija“, – sakė M.Gečienė.
Neįprastas E.Tubinaitės ir Aldonos elgesys, primenantis lesbietėms būdingus santykius, stebino ir kitų kotedžų gyventojus.
Vėliau moterys apsigyveno Klaipėdoje – už apgaule įgytus pinigus nusipirko vieno kambario butą, jis buvo areštuotas.
E.Tubinaitę ir Aldoną sudomino laikraštyje išspausdintas skelbimas, kad Giruliuose seni kotedžai nebrangiai nuomojami jaunoms šeimoms.
Vyru apsimetinėjusi E.Tubinaitė ūkvedei prisistatė kaip E.Rubinšteinas. Savo paso neparodė, sakė, jog jis pavogtas kartu su automobiliu.
Asmens dokumentus, išmargintus užsienio šalių spaudais, pateikė tik Aldona. Tuomet M.Gečienė porai leido įsikurti vieno kambario bute.
„Patikėjau, kad nutrintais džinsais mūvinti E.Tubinaitė yra šeimos galva, o Aldona – sugyventinė. Jos trejų metų sūnus turbūt net nenutuokė, su kuo buvo susidėjusi motina. Berniukas Enryką vadindavo tėveliu“, – pirmą susitikimą su aferistėmis prisiminė M.Gečienė.
Tariamas E.Rubinšteinas nepasakė moteriai, kuo užsiima, tik vėliau prasitarė esąs 33 metų.
M.Gečienė įsiminė blyškų nuomininko veidą, keistą jo balso tembrą: „Mintyse nusistebėjau, kad tokio amžiaus, o barzda dar neželia. Jis rūkė, ant riešo nešiojo vyrišką grandinę, supykęs keikdavosi rusiškai.“
Sugundė pigiomis prekėmis
Vyrą vaidinusi E.Tubinaitė sportinės kepuraitės nenusiimdavo net sėsdama prie stalo. Tik vėliau M.Gečienė suprato, kad bijojo išsiduoti – vyriškais aksesuarais mėgindavo slėpti moteriškus veido bruožus.
Tariama E.Rubinšteinas prasitarė galįs pigiai parūpinti kompiuterių, šaldytuvų, avalynės, kitokių užsienietiškų buities prekių, įtikinėjo M.Gečienę, jog pigūs, bet geri apyvokos daiktai praverstų ir jos artimiesiems.
„Enrikas sakė, jog tas prekes iš užsienio gabena jo dėdė, įsteigęs kažkokią individualiąją įmonę. Penkerių metų automobilius „Volkswagen Golf“ siūlė pirkti už 4000 litų“, – pasakojo M.Gečienė.
Patikėjusi, jog žadamos prekės – pigesnės negu prekybos centruose, moteris užsisakė 2,4 tūkst. litų vertės daiktų siuntą, automobilį.
Maža to, E.Rubinšteiną ji supažindino su giminaičiais, kaimynais. Apsimetėlei be jokių paskolos raštelių perduota apie 40 tūkst. litų.
Toliau dūmė akis
Nesulaukusi siuntų M.Gečienė pradėjo jaudintis. Tada E.Rubinšteinas paaiškino, jog iš Čekijos išvažiavęs vilkikas su kroviniu sulaikytas Lenkijos pasienyje – muitininkams esą užkliuvę kažkokie dokumentai.
Netrukus M.Gečienė sužinojo dar liūdnesnę naujieną: vilkiką vairuojantį E.Rubinšteino dėdę Lenkijoje užpuolę banditai – sumušė ir apiplėšė.
Vežėjo sūnėnu apsimetinėjusi E.Tubinaitė iš moters paprašė pinigų vadavimo operacijai – kitaip lenkai konfiskuos vežamas prekes. Sakė, kad dėdė Lenkijoje vaikšto basas – banditai iš jo atėmę net batus.
„Susijaudinusi siūliau pasinaudoti prekėmis, tarp kurių buvo ir mums vežama firmos „Salamander“ avalynė, bet E.Rubinšteinas net įsižeidė: „Mano dėdė – ne toks žmogus, verčiau mirs iš bado, bet svetimų daiktų nepalies“, – apsimetėlės paistalų nepamiršo M.Gečienė.
E.Tubinaitė ant jos jauko užkibusius žmones guodė naujais pramanais: dėl vilkiko iškelta byla, prekes galima atgauti, bet teismams prireiks 6 tūkst. litų. Dar tiek pat pinigų būtina perduoti teisėjui į rankas.
Begėdiškai melžė pinigus
Tariamam E.Rubinšteinui maldaujant padėti Lenkijoje įstrigusiam dėdei, M.Gečienė dar labiau susigraudino – pasitarusi su sūnumi už paskolą įkeitė bankui savo butą Klaipėdoje.
Iškaulijusi iš moters dar 15 tūkst. litų E.Tubinaitė pasipustė padus – pranešė M.Gečienei, kad su Aldona išvyksta į Lenkiją gelbėti E.Rubinšteino dėdės ir jo vilkiko su užsakytomis prekėmis.
Bet po kiek laiko vėl paskambinusi M.Gečienei keikė lenkus – vilkikas esą išvaduotas, o byla stringa teisme negavus dokumentų iš Varšuvos, kad prekes galima įvežti į Lietuvą, o tam reikės dar 13 tūkst. litų.
M.Gečienė pardavė užstatytą butą, siuntinėjo pinigus į apsimetėlės nurodytą sąskaitą. Kai E.Rubinšteinas pareikalavo dar 1,4 tūkst. litų, moteris pradėjo verkti – pinigų ji nebeturėjo.
„Enrikas net pyktelėjo – esą mes čia vartomės šiltuose pataluose, o jis dėl mūsų priverstas gyventi vilkiko kabinoje, krimsti sausą duoną. Pasijutau vos ne kalta, kad prekės įstrigo“, – pasakojo M.Gečienė.
E.Tubinaitė ir Aldona jokių prekių siuntų, aišku, nelydėjo, net nebuvo išvykusios į Lenkiją. Svetimus pinigus išviliojusios sugyventinės išlaidavo, Klaipėdoje įsigijo vieno kambario butą.
E.Tubinaitė vedžiojo už nosies ir vyrus. Ant jos jauko užkibo vienas buvęs uostamiesčio policininkas – užsisakęs prekių jis irgi neteko pinigų.