Daliai kaltinimų jau suėjo senaties terminas.
Baudą teks mokėti ir V.Gapšiui. M. Liutkevičienei skirta 5 tūkst. eurų bauda.
Paskelbus šį nuosprendį, salėje aidėjo plojimai lyg po koncerto.
V.Uspaskichas į teismo posėdį neatvyko, bet jo gerbėjai netilpo didžiausioje Apeliacinio teismo salėje. Teismo pastato ir salės prieigas saugo policijos pareigūnai. Išklausyti nuosprendžio neatvyko ir kiti kaltinamieji. Kiek pavėlavusi į teismo salę atvyko viena nuteistųjų Marina Liutkevičienė.
2013 m. liepą Vilniaus apygardos teismas V. Uspaskichui skyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Seimo nariui darbiečiui Vytautui Gapšiui buvo skirta daugiau kaip 10 tūkst. eurų bauda, jo kolegei Vitalijai Vonžutaitei – trejų metų laisvės atėmimo bausmė, o partijos buhalterei Marinai Liutkevičienei – metų laisvės atėmimo bausmė.
Vilniaus apygardos teismas (VAT) yra nustatęs, kad V. Uspaskichas ne tik žinojo, bet ir kontroliavo DP juodąją buhalteriją. Įrodyta, jog 2004–2006 m. buvo neapskaityta daugiau kaip 24 mln. litų pajamų ir 23 mln. litų išlaidų.
VAT nuosprendį Apeliaciniam teismui apskundė tiek nuteistieji, tiek prokuratūra.
Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas siūlė V.Uspaskichą nubausti šešerių metų laisvės atėmimo bausme, parlamentarui V.Gapšiui skirti pusantrų metų bausmę jos vykdymą atidedant dvejiems metams, M.Liutkevičienei – vienų metų bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.
Prokuroras tai pat siūlė Darbo partijai skirti apie 376 tūkst. eurų baudą.
VAT nuosprendį pakeitusi teisėjų kolegija šiam teismui didelių priekaištų neturėjo: „Tai, ką buvo galima padaryti, buvo padaryta. Buvo apklausta daugybė liudytojų.“
Apeliacinis teismas pripažino, jog Darbo partijoje iš tiesų apgaulingai buvo tvarkoma buhalterinė apskaita – neapskaitytos didelės sumos pinigų.
Teismas nustatė, jog apskaitą tiesiogiai tvarkė M.Liutkevičienė, o pagal savo pareigas jai tai daryti padėjo V.Gapšys. „Dėl tokių jų veiksmų buvo negalima tiksliai nustatyti DP turto 2004–2006 metais“, – aiškino nuosprendį paskelbusi teisėja Violeta Ražinskaitė.
Apeliacinis teismas nenustatė, kad Darbo partija sukčiavo panaudodama valstybės dotacijas. „Šiurkštų įstatymo pažeidimą vis dėlto turi nustatyti Vyriausioji rinkimų komisija“, – teigiama teismo sprendime.
Nors politikai nuteisti, Darbo partija liko išteisinta. Apeliacinis teismas sutiko su VAT išvada, jog Darbo partija, kaip juridinis asmuo, negali atsakyti už tai, ką padarė jos vadovai. Prieš teismo nuosprendį partija buvo pertvarkyta, o Lietuvos įstatymai nenumato, kaip teismas turi elgtis, kai partija reorganizuojama.
Nors valstybės civiliniai ieškiniai palikti nagrinėti, dėl jų Valstybinė mokesčių inspekcija atskirai gali kreiptis į teismą civiline tvarka. Joks Darbo partijos bei jos vadovų turtas nebus konfiskuotas, nes dauguma lėšų, kurios buvo minimos byloje, jau išleistos. Teismas nusprendė, jog jos, nors ir gautos pažeidžiant įstatymą, nebuvo gautos nusikalstamu būdu.
Teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas Aukščiausiajam teismui. Prokuroras S.Verseckas neabejoja, jog šia teise pasinaudos.
