Ant sukčių kabliuko užkibusi klaipėdiečių pensininkų šeima prarado viso gyvenimo santaupas – 14 tūkstančių eurų.
Pinigus nugvelbė nepažįstamos moterys – viena tuo metu buto šeimininkus kalbino virtuvėje, o kita surado pinigų saugyklą kambaryje. 86-erių Justinas Kniūkšta nelabai tikisi, kad policijai pavyks surasti apgavikes, tačiau viliasi, kad jo nelaimė padės kitiems žmonėms elgtis apdairiau.
– Kodėl penktadienį popietę į savo butą įleidote dvi nepažįstamas moteris? Kaip jos prisistatė? – „Lietuvos rytas“ vakar paklausė J.Kniūkštos.
– Buvo prieš trečią valandą dienos. Kažkas paskambino į duris. Atidariau, stovėjo viena nepažįstama, maždaug 40 metų moteris.
Pamaniau, gal iš butų tarnybos ar savivaldybės. Į vidų jos nekviečiau, net norėjau duris uždaryti. Bet ji šmurkštelėjo man pro šoną, nuėjo į virtuvę, pasiėmė taburetę ir atsisėdo.
Virtuvėje buvo ir mano žmona.
– Ar ji ko nors konkretaus teiravosi, apie ką kalbėjote?
– Pradėjo šnekėti visokius niekus: kaip gyvenate, juk sunku, kainos kyla. Paskui apie ligas pradėjo kalbėti – klausė, ką skauda, skundėsi, kad jai pačiai maudžia kojas.
Pažiūrėjau, graži, gerai apsirengusi, ne kokia valkata – tokios tikrai būčiau neįleidęs. O ši kaip kokia ponia atrodė.
Tik tokia keista ilga tarsi caro laikų kepurė jai galvą spaudė, gal ji ten į ją buvo įsidėjusi dujų balionėlį.
Aš norėjau išeiti iš virtuvės, bet ji mane sulaikė – sėsk, pakalbėk su manimi. Atsisėdau, vėl ėmė plepėti. Vis laukiau, kada ji pasakys, ko atėjo, bet taip ir nesulaukiau.
– Ir kiek laiko su ja šnekėjotės?
– Ilgai, gal kokį pusvalandį. Žmona prieš jai ateinant ruošė mėsą, ji liko ant stalo – tai išsigando, kad per tas ilgas kalbas suges.
Kai atsistojo įdėti maistą į šaldytuvą, ta moteris su kėde iškart pasislinko prie durų – kad negalėtum jos nepastūmęs nueiti į koridorių.
– Tai kada pakilote, kaip baigėte pokalbį?
– Išgirdau, tarsi durys trinktelėjo. Kai ta nepažįstamoji atėjo, norėjau duris užrakinti, bet ji sakė – nereikia, tuoj išeisiu.
Pamaniau, kad neužrakintos durys atsidarė, tad liepiau žmonai eiti jų užrakinti.
Žmona pakilo, tada ir ta moteris iškart pašoko. Ir aš – iš paskos.
Koridoriuje pamačiau, kaip iš kambario greitai išeina kažkokia žmogysta.
Man pasirodė, kad tai – vyras, bet žmona sakė, kad tai buvo moteris ilgais žilais plaukais.
Tądien skaisčiai švietė saulė, buvome užtraukę užuolaidas, todėl koridorius skendėjo prieblandoje.
Kai tos moterys greitai nuskuodė laiptais, supratau: viskas, pinigų karstui nebėra. Puoliau į kambarį, kur laikėme pinigus juodai dienai, laidotuvėmis. Nieko nebebuvo – visų 14 tūkstančių eurų.
Žmona dar išlėkė į koridorių, šaukė: „Laikykite vagis.“
Tačiau daug žmonių buvo darbe, tad niekas nesureagavo.
Paskambinome giminaičiams, iškvietėme policiją.
Mums šokas – tai buvo viso mūsų gyvenimo santaupos.
Kai tik pradėjau dirbti, pradėjau taupyti. Ir nieko neliko. O šitiek vargau...
– O kur laikėte pinigus? Ar apie slėptuvę kam nors pasakojote?
– Pinigus laikiau nedidelėje metalinėje dėžutėje. Ten buvo dvi krūvelės – žmona buvo sudėliojusi po septynis tūkstančius eurų. Tą dėžutę įdėdavau į seną medinę dėžę, pagamintą Vokietijoje.
Kažkada, kai dirbau mechanizacijos valdyboje, toje dėžėje buvo laikomi ekskavatorių ir traktorių remonto įrankiai.
Dėžę užrakindavau pakabinama spyna, o raktą įsidėdavau į maišelį su kitais svarbiais daiktais ir laikydavau po pagalve. Niekas to nežinojo.
Kai tos vagišės dingo, rausvas uždangalas ant dėžės buvo kaip buvęs, dėžė uždaryta, spyna pakabinta, bet neužrakinta. Raktas – savo vietoje maišelyje. Nežinau, gal ji savo raktą pritaikė.
– Vadinasi, kol virtuvėje jums ta nepažįstamoji užkalbinėjo dantį, kita turėjo visą pusvalandį raustis kambaryje?
– Laiko tikrai turėjo sočiai, bet kiti daiktai jos nedomino, nors sekcijos durys liko atidarytos.
Mano piniginėje, kuri taip pat buvo tame maišelyje su raktu, liko keli eurai.
Ant stalo gulėjo žmonos mobilusis telefonas, bet jo nelietė. Tik pinigus paėmė. Matyt, žinojo, kur laikau. Ta moteris, kuri buvo virtuvėje, apie pinigus nieko neklausinėjo.
– Tikriausiai ne kartą girdėjote, kaip visokie sukčiai ir apgavikai pelnosi iš patiklių žmonių.
– Girdėjome per televiziją, kaip apgauna, apiplėšia žmones, kartais net užmuša. Kai ji veržėsi į kambarį, buvo kilusi mintis ją išstumti. Bet galėjo parvirsti, susižaloti, būtų kilęs skandalas.
– O kodėl pinigus laikėte namuose, ne banke?
– Rusų laikais pinigus laikiau banke, o dabar žmogus nesi garantuotas santaupas į banką padėjęs.
Vilnietė jautėsi tarsi užburta
* Panaši istorija prieš porą savaičių įvyko Vilniuje – socialinėmis darbuotojomis apsimetusios čigonės iš moters išviliojo 15 tūkst. eurų. Apgautoji teigė buvusi tarsi užburta.
* Nekviestų viešnių Kunigiškių gatvės gyventoja sulaukė sausio 28-ąją apie pietus.
* 45 metų vilnietės teigimu, kai į jos buto duris paskambino dvi juodai vilkinčios moterys, ji nieko bloga neįtarė, nes atvykėlės prisistatė socialinėmis darbuotojomis.
* Viešnios taip užkerėjo šeimininkę, kad ji net matydama, kad jos yra čigonės, kurios garsėja sugebėjimais apgauti žmones, atidavė visas namie laikomas santaupas – 15 tūkstančių eurų.
* Tik praėjus pusvalandžiui moteris suvokė, ką padariusi, ir apie jos namuose apsilankiusias apgavikes, kurioms gali būti apie 30 metų, pranešė policijos pareigūnams.
* Viena jų buvo užsidėjusi juodus akinius, o kita ant galvos užsimaukšlinusi juodų plaukų peruką.
