Antanas Lionikas už grotų pasiųstas penkeriems metams, o Živilė Jakaitė atsipirko švelnesne bausme – trejų metų laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant tokiam pat laikui.
Nukentėjusiems asmenims jie turės sumokėti 12 tūkst. eurų neturtinės žalos ir atlyginti po 615,60 euro proceso išlaidų valstybei.
Teismo posėdžiuose paklausius abiejų sugyventinių galėjo susidaryti vaizdas, kad jie su nukentėjusiaisiais turėtų pasikeisti vietomis. Savo kaltės jie ne tik nepripažino, bet bandė įtikinti, kad neva jie buvo vežami vogti. O nukentėjusieji bijojo ateiti į Klaipėdos apygardos teismo salę. Viena moteris ir vyras paprašė teismo apklausti juos vaizdo konferencijos būdu iš kitos patalpos, o du broliai net ir už sienos nenorėjo duoti parodymų ir aiškino, kad paprasčiausiai bijo kaltinamojo, bijo, kad po liudijimo gali nukentėti jie patys ar jų artimieji. Tuo metu A.Lionikas tikino brolių nepažįstantis ir Danijoje su jais nebuvęs. A.Lionikas ir Ž.Jakaitė nuteisti už tai, kad 2011–2012 metais, veikdami organizuotoje grupėje, pažadėdavo asmenims legalų darbą užsienyje, tačiau vėliau įvairiais būdais priversdavo vogti. Nukentėjusieji – penki vyrai ir viena moteris iš Tauragės apskrities, jų amžius – 24–42 metai. Tauragiškiai ir nuteistieji. Jei kas atsisakydavo vogti, į darbą buvo paleidžiami kumščiai. Apgautiesiems buvo grasinama, kad jie bus palikti likimo valiai, kentės jų šeimų nariai. Pirmą kartą užsienyje atsidūrusiems, kalbos nemokantiems, nežinia kur esantiems, nei pinigų, nei dokumentų neturintiems žmonėms tai keldavo siaubą.
Jei ir tokie bauginimai nepadėdavo, A.Lionikas griebdavosi dar žiauresnių būdų, spausdavo psichologiškai: pasakojo, kad jis Rusijoje buvo nuteistas už tai, kad žmogui nupjovė galvą.
Tauragiškiai žmones vogti vežė į Jungtinę Karalystę, Daniją, Norvegiją, Suomiją, Vokietiją. Iš parduotuvių jie grobdavo tai, kas neužima daug vietos ir lengviausia parduoti Lietuvoje: drabužius, vitaminus, buities techniką, parfumerijos, kosmetikos prekes.
Dabartinių laikų vergai taip pat buvo priversti vogti maisto produktus sau, nes nei jokių pinigų, nei maisto negaudavo.
Kai kurie jų gyveno kartu su nusikalstamo verslo organizatoriais. Tiems, kurie po išnuomotu stogu ar automobilyje netilpo, pasiūlyta pasivogti palapinę ir joje miegoti. Beteisiams žmonėms neliko kitos išeities.
Kiek daiktų iš tikrųjų buvo pavogta, nežinia – nukentėjusieji aiškina, kad per dieną apvogdavo tris keturias parduotuves.
Kai kurie jų buvo sulaikyti bevagiant, uždaryti už grotų užsienio šalyse, ten nubausti, kiti iškart deportuoti į Lietuvą be teisės grįžti. Sugyventiniai teisėsaugai įkliuvusių žmonių likimu nesirūpino, o pasistengdavo kuo greičiau pakeisti gyvenamąją vietą.
A.Lionikas anksčiau ne kartą teistas užsienio valstybėse, Lietuvoje išklausęs nuosprendį už kūno sužalojimą.
Sugyventiniai nuteisti už prekybą žmonėmis, žmogaus veiksmų laisvės suvaržymą, fizinio skausmo sukėlimą. „Mes viską per juos ir per jų melą praradome, praradome darbą Anglijoje“, – nukentėjusiojo tonu teisme kalbėjo A.Lionikas. Jis teigė nepripažįstąs nė vieno kaltinimo. Tik su vienu iš nukentėjusiųjų važiavo kartu, bet viskas vyko tarpusavio sutarimu. Viena nukentėjusiųjų – trijų vaikų motina Žaneta K. – pateikė teismui 10 tūkst. eurų neturtinės žalos ieškinį, tačiau jai priteista penkis kartus mažiau. Kitoje teismo salėje liudijusi Žaneta atskleidė kraupius išgyvenimus. „Lionikas – labai žiaurus žmogus, nenorėčiau jo daugiau matyti. Tikriausiai sužinojo, kad aš vieniša auginu tris vaikus, ir pristojo, kad vykčiau dirbti į Norvegiją, sakė, reikės namus tvarkyti. Ne kartą buvo atvažiavęs, skambindavo. Vykome visi trys jo mašina – Lionikas, Živilė ir aš. Miegodavome mašinoje, pas Lioniko pusbrolį arba sodo nameliuose, išdaužę langus. Per dieną apvogdavome 5 6 parduotuves, jie eidavo man iš paskos ir viską į rankinę sudėdavo. Ne tik kosmetikos, bet ir maisto – taip ir maitinomės. Aš nenorėdavau vogti, tai Antanas mušė per galvą, tampė už plaukų, kartą kojas nuplikė karštu vandeniu. Jokio atlygio negavau, tik smūgius“, – kalbėjo Žaneta K. Ji du kartus įkliuvo policijai. Pirmą kartą apklausė ir paleido. Antrą kartą ji ryžosi Norvegijos pareigūnams papasakoti, kad yra verčiama vogti, kad prieš ją naudojamas fizinis smurtas. Tuomet policija nusprendė leisti visiems grįžti į Lietuvą savu automobiliu. „Pareigūnai mus lydėjo iki Švedijos sienos, o čia paklausė, ar aš nebijau vykti su jais toliau. Pasakiau, kad bijau, ir pasilikau, kreipiausi į Lietuvos ambasadą, viską papasakojau, man nupirko bilietą į Lietuvą. Atėjo Lionikas į namus ir trenkė į veidą – už tai, kad viską papasakojau policijai. Dar po kelių dienų atėjęs paėmė dulkių siurblio žarną ir primušė. Aš jo bijau, iki šiol košmarus sapnuoju“, – pasakojo Žaneta K. Jos teigimu, su Ž.Jakaite jis elgėsi gražiai, buvo švelnus. O ji nuo Žanetos neatstodavo nė per žingsnį, net į tualetą neleisdavo vienai nueiti, vis priekaištaudavo, kad nesugeba vogti, vadindavo kvaiše. „Žaneta, mane teismas teisia, o tave iš aukščiau nuteis“, – replikavo A.Lionikas. Panašios ir kitų vagiliauti išvežtų tauragiškių istorijos.
„Anksčiau prekybos žmonėmis modelis buvo kitoks, dažniausiai į užsienį buvo vežamos merginos ir moterys dirbti prostitutėmis. Dabar vis dažniau pasitaiko atvejų, kai prisidengdami pelningo ir gero darbo pasiūlymu užsienyje, nusikaltėliai į savo pinkles įvilioja ir vyrus, kurie vėliau išnaudojami nusikalstamoms veikoms vykdyti“, – sako Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Ruslanas Ušinskas. Jo teigimu, nukentėjusieji – lengvai pažeidžiamų žmonių grupė. Jie Lietuvoje neturėjo darbo, jokio kito pragyvenimo šaltinio, ne visi turėjo kur gyventi, piktnaudžiavo alkoholiu. Todėl lengvai užkibdavo ant žadamo gerai mokamo darbo kabliuko. Tačiau kai kuriems geresnio gyvenimo viltys suduždavo net nenuvykus į pažadėtąją vietą – jie jau pakeliui sužinodavo, kad jokių ūkininkų nebus, teks vogti iš parduotuvių. Iš žmonių buvo atimami dokumentai.
Šiuo metu Klaipėdos apygardos prokuratūroje yra bene dešimt bylų, susijusių su prekyba žmonėmis, kurie vežami vagystėms. Dauguma veikėjų – iš Tauragės apskrities.
Užsienio šalyse dažniausiai nesiaiškinama, kad tai – prekyba žmonėmis. Sulaikytieji nubaudžiami už vagystes ir išsiunčiami iš šalių.
