Moters bylą antradienį išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas.
Teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra ir Vilniaus
apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, kurie yra atsakovai,
ieškinį prašo atmesti.
2014 metų balandį policija skelbė, kad nužudymu įtariama
moteris, siekdama, kad jai
nebūtų surašytas laikino sulaikymo protokolas, Vilniaus rajono policijos
komisariato Kriminalinės
policijos skyriaus tyrėjams davė 8 tūkst. svarų sterlingų kyšį.
Pinigai esą buvo padėti kabinete ant stalo – dviejuose ryšuliuose,
nominalais po 20 svarų.
Moteris buvo sulaikyta, paskui suimta. Ji buvo įtariama
nužudžiusi 1978 metais gimusį sugyventinį J.B., kuris dingo 2008
metų liepos mėnesį, kai išėjo iš namų Vilniaus rajone,
Kyviškių kaime.
L.L., kurios tikrasis vardas ir pavardė neatskleidžiami dėl
privatumo, į teismo posėdį antradienį neatvyko, jos atstovas
advokato padėjėjas Kristupas Kerutis sakė, kad jo klientė sausį
grįžo į Lietuvą iš Didžiosios Britanijos. Teisėja atmetė
atsakovų prašymą pripažinti L.L. dalyvavimą bylos nagrinėjime
kaip būtiną.
Posėdyje paaiškėjo, kad moteris prašo jai priteisti 75 tūkst.
288 eurus turtinės ir 46 tūkst. 748 eurus neturtinės žalos.
2014 metais jai buvo pareikštas kaltinimas, kad siekdama
išvengti laikino sulaikymo protokolo surašymo, įtariamoji
nužudymu pasiūlė dviem tyrėjams 8 tūkst. svarų sterlingų
kyšį. Tačiau vėliau teismai moterį dėl kyšio davimo
išteisino, nuosprendyje konstatuodami, kad moteris buvo
išprovokuota.
„Ką galima padaryti su šitais pinigais“, – užfiksuoti
vieno policininkų žodžiai.
L.L ieškinyje skundžiasi, kad 273 dienas buvo suimta, paskui
paleidus ją iš suėmimo ilgą laiką iš jos buvo paimtas pasas, ji
negalėjo išvykti į gyventi į Angliją, ten prarado turimą darbą
ir šios valstybės skirtą socialinį būstą, taip pat turimus
pinigus. Dėl patirtų neigiamų išgyvenimų ji turėjo išlaidų,
susijusių su sveikatos būklės pablogėjimu. Byloje pateikti
duomenys, kad moteris kartu su dešimtmečiu sūnumi buvo priversta
elgetauti ir prašyti išmaldos.
Moteris teigia, kad 2014 metų balandį ją sulaikydami
pareigūnai naudojo psichologinį smurtą, vartojo keiksmažodžius.
„Dėl provokuojamo klausimo mano klientė nepagrįstai buvo
apkaltinta padariusi nusikaltimą. Policija neveikė rūpestingai, kad
klientės teisės nebūtų apribotos, teismai nesiklausė įrašų.
Užtruko pernelyg ilgai, kad klaida būtų ištaisyta“, – sakė
K.Kerutis. Jis mano, kad policijos veiksmai nebuvo etiški, adekvatūs
ir profesionalūs.
Įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui moteris išvyko į
Angliją. Paskui grįžo į Lietuvą, negavo oficialaus darbo,
išsilaiko prižiūrėdama seną žmogų.
Teisėja Rūta Burdulienė atsakovų teiravosi, kodėl dėl L.L.
suėmimo buvo kreiptasi papirkimo, o ne nužudymo byloje.
„Vienintelis procesinis veiksmas – tyrimas poligrafu, jo net
nėra aprašyme nutraukti ikiteisminį tyrimą,“ – stebėjosi
teisėja. Ji atsakovų teiravosi, kodėl prokuratūra kreipėsi į
teismą dėl suėmimo pratęsimo, nors įrodymai nebuvo renkami.
Prokuratūros atstovo tikinimu, tai buvo daroma, kad kaltinamoji
nesunaikintų įrodymų.
„Įrodymų nebuvo, nei buvo surinkta, nei renkama“, – sakė
teisėja R.Burdulienė.
Dėl papirkimo L.L. buvo išteisinta, o tyrimas dėl nužudymo
nutrauktas nesurinkus pakankamai įrodymų.
Teismas sprendimą byloje skelbs kovo 23 dieną.