Moters bylą antradienį išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas.
Teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, kurie yra atsakovai, ieškinį prašo atmesti.
2014 metų balandį policija skelbė, kad nužudymu įtariama moteris, siekdama, kad jai nebūtų surašytas laikino sulaikymo protokolas, Vilniaus rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjams davė 8 tūkst. svarų sterlingų kyšį. Pinigai esą buvo padėti kabinete ant stalo – dviejuose ryšuliuose, nominalais po 20 svarų.
Moteris buvo sulaikyta, paskui suimta. Ji buvo įtariama nužudžiusi 1978 metais gimusį sugyventinį J.B., kuris dingo 2008 metų liepos mėnesį, kai išėjo iš namų Vilniaus rajone, Kyviškių kaime.
L.L., kurios tikrasis vardas ir pavardė neatskleidžiami dėl privatumo, į teismo posėdį antradienį neatvyko, jos atstovas advokato padėjėjas Kristupas Kerutis sakė, kad jo klientė sausį grįžo į Lietuvą iš Didžiosios Britanijos. Teisėja atmetė atsakovų prašymą pripažinti L.L. dalyvavimą bylos nagrinėjime kaip būtiną.
Posėdyje paaiškėjo, kad moteris prašo jai priteisti 75 tūkst. 288 eurus turtinės ir 46 tūkst. 748 eurus neturtinės žalos.
2014 metais jai buvo pareikštas kaltinimas, kad siekdama išvengti laikino sulaikymo protokolo surašymo, įtariamoji nužudymu pasiūlė dviem tyrėjams 8 tūkst. svarų sterlingų kyšį. Tačiau vėliau teismai moterį dėl kyšio davimo išteisino, nuosprendyje konstatuodami, kad moteris buvo išprovokuota.
„Ką galima padaryti su šitais pinigais“, – užfiksuoti vieno policininkų žodžiai.
L.L ieškinyje skundžiasi, kad 273 dienas buvo suimta, paskui paleidus ją iš suėmimo ilgą laiką iš jos buvo paimtas pasas, ji negalėjo išvykti į gyventi į Angliją, ten prarado turimą darbą ir šios valstybės skirtą socialinį būstą, taip pat turimus pinigus. Dėl patirtų neigiamų išgyvenimų ji turėjo išlaidų, susijusių su sveikatos būklės pablogėjimu. Byloje pateikti duomenys, kad moteris kartu su dešimtmečiu sūnumi buvo priversta elgetauti ir prašyti išmaldos.
Moteris teigia, kad 2014 metų balandį ją sulaikydami pareigūnai naudojo psichologinį smurtą, vartojo keiksmažodžius.
„Dėl provokuojamo klausimo mano klientė nepagrįstai buvo apkaltinta padariusi nusikaltimą. Policija neveikė rūpestingai, kad klientės teisės nebūtų apribotos, teismai nesiklausė įrašų. Užtruko pernelyg ilgai, kad klaida būtų ištaisyta“, – sakė K.Kerutis. Jis mano, kad policijos veiksmai nebuvo etiški, adekvatūs ir profesionalūs.
Įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui moteris išvyko į Angliją. Paskui grįžo į Lietuvą, negavo oficialaus darbo, išsilaiko prižiūrėdama seną žmogų.
Teisėja Rūta Burdulienė atsakovų teiravosi, kodėl dėl L.L. suėmimo buvo kreiptasi papirkimo, o ne nužudymo byloje.
„Vienintelis procesinis veiksmas – tyrimas poligrafu, jo net nėra aprašyme nutraukti ikiteisminį tyrimą,“ – stebėjosi teisėja. Ji atsakovų teiravosi, kodėl prokuratūra kreipėsi į teismą dėl suėmimo pratęsimo, nors įrodymai nebuvo renkami. Prokuratūros atstovo tikinimu, tai buvo daroma, kad kaltinamoji nesunaikintų įrodymų.
„Įrodymų nebuvo, nei buvo surinkta, nei renkama“, – sakė teisėja R.Burdulienė.
Dėl papirkimo L.L. buvo išteisinta, o tyrimas dėl nužudymo nutrauktas nesurinkus pakankamai įrodymų.
Teismas sprendimą byloje skelbs kovo 23 dieną.
