– Teisėjui nekilo jokių minčių nuteistajam išduodant leidimą susitikti su ieškomiausiu Paryžiaus teroro išpuolių teroristu. Kaip Jūs tai aiškinate?
– (N. Meilutis) Atliekam patikrinimą, kalbėjau su teisėju, palauksiu išvadų ir priimsiu sprendimus. Pasimatymų tvarka numatyta Suėmimo vykdymo įstatyme, tačiau nei čia, nei Baudžiamojo proceso kodekse nėra procedūrų, kaip tai daryti. Teismas turi vienintelį priėjimą prie Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistų asmenų registro, kur gali pasižiūrėti teistumus ir visą informaciją, susijusią su ikiteisminiu tyrimu. Pats pabandžiau įvesti šiuos duomenis į duomenų bazes, tačiau tam, kad gautumėm nors kokią informaciją, turim įvesti asmens kodą, gimimo datas. Tik įvedus pavardes, jokios informacijos negavome. Mes neteisinam, neslepiam klaidų, aiškinamės, bet gavus tą prašymą, reikia patikrinti, kiek jis pagrįstas, kokie tie draugai. Aišku, tai atrodo keistai, ne kiekvieną dieną teisėjai gauna prašymus leisti pasimatyti su arabų tautybės žmonėmis.
– (K. Krivickas) Aš esu šokiruotas nuo žinios, kad teismai neturi procedūros, kad besikreipus nuteistajam, kažkokiu būdu būtų tikrinama. Kitaip tariant, nėra tikrinama niekaip. Būtų linksma ir juokinga, jei tai būtų Egipto ar indų atvejai, bet šiuo atveju tai yra ieškomiausias pasaulio teroristas ir susisprogdinęs savižudis. Kaip paaiškėjo, nėra jokios procedūros, kaip kiti teisėjai, norėdami duodi leidimą susitikti, patikrintų tas pavardes.
– Pone Paulauskai, tokia situacija – kaip lakmuso popierėlis, atskleidžiantis saugumo spragas. Kalbam, kad reikia stiprinti situaciją, susijusią su saugumu, o štai vienas teisėjas išduoda leidimą.
– (A. Paulauskas) Visų procedūrų neišrašysi, yra protingumo kriterijus. Žmogus yra teisėjas, ne paprastas žmogus – skaitantis, rašantis, šį darbą darantis kiekvieną dieną. Jei to piliečio byla nebūtų perduota į teismą, tokį leidimą teisėjas galėtų duoti jau suderinęs su bylą kontroliuojančiu prokuroru. Kadangi byla buvo teismui perduota, jis asmeniškai priėmė sprendimą. Gavus tokį laišką, pirma mintis turėjo kilti, iš kur žmogus, tiek metų sėdintis įkalinimo vietose, turi pažįstamų Egipte, kas tie draugai. Arba jis neskaitė, o viską surašė padėjėja, nežinau, kaip kitaip vertinti. Jeigu šis žmogus būtų kreipęsis dėl kokio Ivanausko, su lietuviškais inicialais, kuris yra paieškomas, teisėjas negalėtų surasti, ar žmogus yra paieškomas. Kalėjimų departamentas turi kriminalinės žvalgybos teises, jeigu toks žmogus kreiptųsi, ten yra vidinės procedūros, jie galėjo tą pasimatymą užkardyti.
– (N. Meilutis) Yra du kontrolės etapai. Vienas yra teisėjo, bet net gavus leidimą nereiškia, kad pasimatys kas su kuo nori, nes antras etapas yra tardymo izoliatoriuje, kuriame patikrinama. Nuo balandžio 1 d. keičiasi Suėmimo įstatymas: galima susitikti su visais absoliučiai, išskyrus tuos, su kuriais draudžiama. Dabar teisėjas turės neleisti susitikti, o jam turės būti pateikta informacija, tačiau nerealu, kad surašysim visus „Daesh“ ar kitų narius.
– Teisėjai neturi priėjimo prie tam tikrų duombazių. Kriminalinės policijos biuras dirba su Interpolu. Jums reikia įvesti asmens kodą, o neįmanoma rašyti kažkokių užklausimų?
– (N. Meilutis) Įmanoma. Mes neturim priėjimo, kuris padėtų operatyviai spręsti tuos klausimus. Kiekvienas teisėjas turi teisę gauti informaciją iš kitų institucijų.
– (K. Krivickas) Įrankių ir priemonių pasitikrinti yra labai daug, nekalbant apie visiems prieinamas. Jeigu kyla abejonių, gali keletą dienų sustabdyti leidimo išdavimą ir pasitikrinti, kas per asmenys.
– (N. Meilutis) Pasekmių žalingų nekilo, visuomenei nereiktų baimintis. Teisėjas šį žmogų nuteisė realia 10 metų laisvės atėmimo bausme. Kai nuosprendis buvo priimtas, prasidėjo toks rašymas, piktas pajuokavimas, pasityčiojimas.
– Pasekmių nekilo ir kai I. Molotkovas su kalašnikovu lakstė, bet tos spragos buvo akivaizdžiai atskleistos.
– (K. Krivickas) Įsivaizduokit Seime kreipiasi dėl leidimo. Surašo bet kokį vardą pavardę, ateina arabiškai apsirengę asmenys su padirbtais plastikiniais dokumentais. Vadovybės apsaugos departamentas to svečio paprašo tik dokumento, jo niekas neskenuoja, duomenų apie ateinantį asmenį netikrina. Daug kur paliktos spragos sveikam protui, bendram išsilavinimui, bet kažkas panašaus gali užeiti ir į institucijas.
– Teisėjau, kas laukio šio teisėjo, kuris pasirašė šį leidimą?
– (N. Meilutis) Sulaukim tyrimo išvadų. Raštu gavus teisėjo paaiškinimą, priimsiu sprendimus atsižvelgdamas į pasekmes, sunkumą. Teisėjas labai stipriai išgyvena dėl šio įvykio. Tai teisėjas, turintis didelį darbo stažą, tų klaidų anksčiau nepasitaikė. Labai skaudi pamoka.
