„Teismas neįžvelgė pagrindų, dėl kurių jis negalėtų
būti perduotas Nyderlandų Karalystei“, – sakė teisėjas
Ernestas Rimšelis.
Perduodamas Lietuvos pilietį Olandijai teismas tai pat pareiškė
neįžvelgiantis žmogaus teisių pažeidimų, taip pat, kad
Nyderlanduose būtų suvaržytos kitos įtariamojo teisės.
Vilniaus apygardos teismo nutartis per septynias dienas gali būti
skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.
Susiję straipsniai
„Be abejonės“, – paklaustas, ar skųs teismo sprendimą,
BNS sakė A.Girnio advokatas Andrius Marapolskas. A.Girnys į
nutarties paskelbimą ketvirtadienį nebuvo atvykęs.
Teisme paskelbta, kad Roterdamo prokuratūra sausio 15 dieną
išdavė Europos arešto orderį kauniečio baudžiamajam
persekiojimui. A.Girnys ginčijo Europos arešto orderio išdavimo
pagrįstumą, tačiau teismas paskelbė, kad dokumentas atitinka jam
keliamus reikalavimus: nurodytos nusikalstamų veikų vietos ir
veiksmai.
Teisėjas taip pat pažymėjo, kad, Nyderlandų pareigūnai
tiesiogiai ir efektyviai komunikuoja su Lietuvos pareigūnais, o
A.Girnys supranta įtarimų esmę.
Įtariama, kad A.Girnys nuo 2013 metų dalyvavo nusikalstamoje
veikloje legalizuojant iš prekybos narkotikais gautą pelną.
Bylos duomenimis, buvo išgryninta 7 mln. eurų, už galimą
nusikaltimo padarymą A.Girniui gresia laisvės atėmimas šešerių
iki aštuonerių metų.
Kaip yra skelbusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT),
Nyderlandų mokesčių ir muitų tarnyba, bendradarbiaudama su
Lietuvos FNTT ir kitų užsienio valstybių teisėsaugos
institucijomis, surengė tarptautinę operaciją, per kurią sulaikyta
dešimt asmenų, įskaitant vieną lietuvį. Įtariama, kad jie siekė
„išplauti“ apie 20 mln. eurų, gautų iš prekybos narkotikais ir
ginklais.
Tarptautiniame tyrime, apimančiame Nyderlandų Karalystę, JAV,
Australiją, Maroką ir Lietuvą, išaiškinta, kad vadinamuosiuose
anoniminiuose interneto puslapiuose (Dark Web) prekiauta
draudžiamomis prekėmis, kaip įtariama, narkotinėmis medžiagomis,
ginklais. Paprastam vartotojui sunkiai prieinamuose anoniminiuose
puslapiuose už įsigyjamas nelegalias prekes ir paslaugas buvo
atsiskaitoma virtualia valiuta – bitkoinais. Ją vėliau virtualios
valiutos prekeiviai – „išgrynintojai“ – iškeisdavo į
grynuosius pinigus.
Su keliose užsienio valstybėse veikusia asmenų grupe siejamas
Lietuvos pilietis Kaune studijuoja ekonomikos magistrantūrą, pagal
studentų mainų programą jis yra gyvenęs ir studijavęs užsienyje.
Nyderlandų teisėsaugininkai jį įvardija kaip vieną svarbiausių
asmenų šioje grupėje.
Manoma, kad tarpininkavimo vaidmuo, bendraujant su nusikalstamu
pasauliu, kauniečiui atnešė iki 15 proc. pelno. Įtariama, kad
nusikalstama veika vykdyta nuo 2013 iki 2015 metų.
Kauniečiui, kaip ir kitiems įtariamiesiems, inkriminuojamas
pinigų plovimas. Tarptautinės operacijos metu atlikta dešimtys
kratų Nyderlanduose, Lietuvoje ir kitose valstybėse. Areštuotos
prabangios transporto priemonės, grynieji pinigai, bankų sąskaitos
ir kiti su nelegalioje prekyboje naudojamais bitkoinais siejami
įrodymai.
Bitkoinai gali būti konvertuojami į realią valiutą arba
naudojami pirkti internetu prekes bei paslaugas. Šios virtualiosios
valiutos nereguliuoja jokios šalies vyriausybė.
FNTT vadovas Kęstutis Jucevičius yra pareiškęs, kad pinigų
realizavimas per bitkoinus yra pavojingas reiškinys ir iššūkis
teisėsaugai, nes per prekybą bitkoinais gali būti finansuojamas
terorizmas.

