Tyčiniu nužudymu kaltinamas A.Naudžiūnas teismo laukia laisvėje, šiuo metu jis dirba teisininku bendrovėje „Teisės ekspertų biuras“.
Šūviai viename Gerosios Vilties gatvės daugiabutyje Vilniuje, nuaidėjo lygiai prieš metus. Ikiteisminio tyrimo metu A.Naudžiūnas pripažino nužudęs savo kaimyną ir bičiulį Tomą Paškevičių, tačiau neigė tai padaręs tyčia.
Žuvusiojo žmona Ramutė Paškevičienė įsitikinusi, jog konfliktas tarp neblaivių vyrų kilo dėl namo bendrijos problemų. Jos teigimu, išgertuvėse dalyvavo ir namo bendrijos pirmininkas. Jis teisme bus apklaustas kaip liudytojas.
Tai neigė A.Naudžiūno motina Zofija Naudžiūnienė. Kitame kambaryje buvusi ir televizorių žiūrėjusi moteris teigė, jog bendrijos pirmininkas buvo užsukęs tik kelioms minutėms. Jam išėjus, namie liko tik A.Naudžiūnas ir nuo vaikystės su juo draugavęs T.Paškevičius.
Motina į kambarį įėjo tik nuaidėjus šūviui. Pamačiusi ant stalo pistoletą, sūnui ji liepė kuo greičiau kviesti pagalbą, o pati paskambino R.Paškevičienei.
Kad nužudė T.Paškevičių, jo žmonai pasakė pats A.Naudžiūnas. Vėliau jis ne kartą moteriai bandė įrodinėti, kad tai padarė netyčia – nužudyti T.Paškevičiaus jis nenorėjo.
„Aš netikiu jo pasakomis. O kaip mes turėjome jaustis, kai šį žmogų kasdien susitikdavome namo laiptinėje? Jis visą laiką gyveno šalia mūsų“, – kalbėjo R.Paškevičienė.
Moteris neslėpė, jog viename kieme užaugę vyrai iki tragiško šūvio vyrai buvo geri bičiuliai: „Jie vienas kitą laikė broliais“.
A.Naudžiūnas suimtas išbuvo du mėnesius. Grįžęs iš tardymo izoliatoriaus, nukentėjusiajai šeimai jis atlygino dalį žalos.
Nužudytojo dukra Elena Paškevičiūtė teisiamajam yra pareiškusi 30 tūkstančių eurų ieškinį, o jo žmona R.Paškevičienė turtinę ir neturtinę žalą yra įvertinusi beveik 35 tūkstančiais eurų.
Z.Naudžiūnienė teigė, jog sūnui grįžus iš įkalinimo įstaigos jie vengia kalbėti apie šį įvykį. Moteris tvirtino, jog sūnus alkoholiu paprastai nepiktnaudžiaudavo. „Jes jis būtų turėjęs kokią priklausomybę, nebūtų 26 metus dirbęs policijoje. Seniai būtų išlėkęs iš darbo“.
Savo parodymus A.Naudžiūnas pradėjo žuvusiojo šeimos atsiprašymu.
Buvęs pareigūnas prisiminė, jog tą vakarą – prieš metus su kitu kaimynu – namo bendrijos pirmininku Žilvinu Čižiku grįžo iš medžioklės. Namo kieme jie sutiko šunį vedžiojantį T.Paškevičių.
Visi vyrai buvo jau išgėrę, bet parsivežė nebaigtą butelį ir nuėjo į A.Naudžiūno butą jo užbaigti. Manoma, jog Ž.Čižikas pas kaimyną buvo užsukęs tik trumpam ir netrukus išėjo.
A.Naudžiūnas prisiminė, jog T.Paškevičius vienu metu paprašė jo parodyti pistoletą. Teisiamasis tikino, jog išėmęs iš seifo pistoletą, apžiūrėjo, kad jame nebūtų šovinių, tačiau vienas šovinys vis dėlto buvo likęs.
Jo teigimu, pistoletą „Makarov“ paėmęs T.Paškevičius prakalbo apie savižudybę ir pistoletą prisidėjo prie kaktos. „Vaizdelis buvo labai nemalonus. Aš jam sakiau nekvailioti, suėmiau ginklą ranka ir bandžiau atitraukti. Tuo metu pasigirdo šūvis“, – nelaimingą vakarą prisiminė A.Naudžiūnas.
Buvęs pareigūnas tikino draugą nužudęs dėl neatsargumo – neįsitikino, kad pistolete tikrai nėra šovinių. „Tai buvo labai netikėta. Negaliu sau atleisti už savo žioplumą“, – kalbėjo teisiamas vilnietis.
Jis neslėpė, jog abu su draugu buvo smarkiai apsvaigę, todėl sunkiai prisiminė, kas vyko po šūvio“ „Toliau – lyg nutrūkęs filmas. Vaizdas tai atsiranda, tai vėl išnyksta“.
