„Nežinau, kaip buvo galima paguldyti žudiką į vieną palatą su tokiais sunkiais ligoniais.
Mano sūnus nebegalėjo vaikščioti, net atsistoti. Aš pasipiktinusi, taip negalima elgtis su ligoniais“, – apmaudą liejo vilnietė Ana Novikova, užvakar palaidojusi savo sūnų Aleksandrą.
Ligoniui – netikėti įspūdžiai
38 metų A.Novikovas – vienas iš trijų ligonių, kurie praėjusį savaitgalį toje pačioje palatoje gulėjo su žudiku M.Jonkumi.
Sunkiai sergantis ir vis silpstantis A.Novikovas dar bandė papasakoti tėvui, kad naktį jų palatoje buvo žudikas, kuris pabėgo. Kai atėjo motina, sūnus jau nebegalėjo nieko kalbėti.
Išvakarėse palaidojusi sūnų A.Novikova vakar nuėjo į darbą.
„Lietuvos rytui“ ji pasakojo, kad būti šalia žmonių ir negalvoti apie tai, kas atsitiko, lengviau nei gedėti vienai. Vos prieš keturis mėnesius ji palaidojo jaunesnįjį sūnų, o dabar – ir vyresnįjį. Tad šiais metais ji neteko abiejų vaikų.
„Mano sūnus jautė, kad mirtis artinasi, – jo liga buvo baisi. Iš pradžių jis savaitę gulėjo reanimacijoje, po to buvo perkeltas į Chirurgijos skyrių.
Nemanau, kad kaimynystė su žudiku galėjo jo ligą dar pasunkinti. Bet prieš mirtį jis patyrė tokių įspūdžių, kokių, neduok Dieve, niekam patirti“, – kalbėjo A.Novikova.
Imta tardyti ligonius
Kitas vienoje palatoje Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje Lazdynuose su žudiku M.Jonkumi naktį praleidęs ligonis – 49 metų Henrikas Milošius – vakar jau buvo namuose.
Nors vyrui pavyko pasveikti po sunkios ligos – kasos uždegimo, jis nesidžiaugė.
H.Milošius sakė, kad baiminasi persekiojimo, nors nelabai galėjo paaiškinti, kas ketina jam keršyti.
Anksčiau vyras pasakojo patyręs šoką, kai sužinojo, jog į palatą atvežė žmogžudį ir paguldė be antrankių 60 centimetrų nuo jo lovos.
Bet dabar jis tikino, kad labiausiai visus tris palatoje buvusius ligonius išvargino po žudiko pabėgimo prasidėję tardymai.
Atėjo pareigūnai, visus ištardė, patikrino mobiliuosius telefonus ir surašė protokolus.
Tada atėjo kiti – vėl tardymai, mobiliųjų apžiūra, protokolai. Tie išėjo – atėjo civiliai. Ir vėl apklausos.
Pareigūnai nebuvo mandagūs – jie atkakliai aiškinosi, ar ligoniai nepadėjo pabėgti už žmogžudystę nuteistam kaliniui.
Išgelbėti gyvybės nepavyko
Šioje palatoje buvo gydomi itin sunkūs ligoniai – du iš jų sirgo kasos uždegimu. Garbaus amžiaus ligonis iš Trakų Vokės buvo po sunkios kasos operacijos.
Trečiasis – A.Novikovas – buvo perkeltas į šią palatą iš reanimacijos palatos.
Kai Aleksandras pradėjo merdėti, jį perkėlė į atskirą vienutę. Po 15 minučių atėję medikai pranešė, kad jaunas vyras jau mirė.
„Kas dabar pasakys, ar patirtas šokas turėjo įtakos Aleksandro mirčiai? To niekas nežino“, – svarstė H.Milošius.
Jis pasakojo, kad visi trys ligoniai jautėsi prastai, jiems nuolat buvo statomos lašelinės.
Žudikas atrodė palyginti ramus, nors paguldytas be antrankių kėlė šiurpą.
Bet įtampa, kurią sukėlė vienas po kito vykę tardymai, ligonius nuvargino ir išgąsdino kur kas labiau.
Po skandalo – aistros
Kol kas H.Milošius dar nesvarstė, ar kreipsis į teismą dėl šoko, kurį prieš savaitę patyrė ligoninėje.
Kaip tokius sunkiai sergančių pacientų patirtus išgyvenimus įvertintų Lietuvos ir tarptautiniai teismai? Apie tai jau visą savaitę diskutuoja ir teisininkai, ir gydytojai, ir politikai.
Vieniems atrodo, jog Lietuvos teisės aktai leidžia šiems pacientams kreiptis į mūsų šalies ir tarptautinius teismus, kiti įrodinėja, kad patekęs į ligoninę kalinys yra toks pat ligonis kaip ir kiti.
Esą jei užsienyje sukurtuose filmuose rodoma, jog pavojingas nusikaltėlis ligoninėje gydomas atskiroje palatoje, tai tiktai todėl, kad ir kiti pacientai turi tokias palatas.
O jei šalis neturtinga ir savo ligoniams gali pasiūlyti tik keturvietes, tai ir kalinys turi teisę čia gulėti su kitais ligoniais.
Bėglys buvo nuteistas žaibiškai
Ankstų sekmadienio rytą gausias policijos pajėgas ant kojų sukėlusio M.Jonkaus (nuotr.) byla buvo žaibiškai ištirta ir perduota teismui.
Antradienį prieš Vilniaus miesto apylinkės teismą stojęs M.Jonkus išgirdo, kad yra nuteisiamas vienų metų laisvės atėmimo bausme.
Subendrinus šią bausmę su ta, kuri buvo skirta už klaipėdiečio verslininko Vilmanto Dundulio nužudymą, paaiškėjo, kad nelaisvės laikas M.Jonkui pailgėjo pusmečiu. Į laisvę jis turėtų grįžti po 17 metų 3 mėnesių ir 15 dienų.
Teisiamasis kaltę visiškai pripažino, tačiau teigė, kad iš anksto neplanavo bėgti iš ligoninės. Tai esą įvyko spontaniškai, kai nutaręs išeiti parūkyti išvydo, kad vienas jį saugantis pareigūnas miega, o kitas su pacientu iš palatos išėjo parūkyti.
M.Jonkus išėjęs į laiptinę, nulipęs porą aukštų, po to per langą užlipęs ant statybininkų pastolių ir jais nusileidęs.
Teisiamasis tikino ketinęs tik pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį, bet nuo vaistų jautėsi apsvaigęs, tad pasuko į kitą pusę ir nuėjęs iki Lazdynėlių užmigo kažkokio namo kieme.
Tuo metu, kai Lazdynėliuose pasirodė pareigūnai, jis jau buvo nubudęs – pabandė pasislėpti už kieme stovinčio automobilio, bet policininkai jį pastebėjo ir sulaikė.
