Anot G.Ivanausko, šiuo metu svarstoma, kaip pasielgti – pareikšti įtarimus girtai avariją sukėlusiai D.Gineikaitei, KKL direktoriui Gediminui Abeciūnui ir jo pavaduotojui Kastyčiui Grigoniui baudžiamojoje byloje dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo ar nutraukti ikiteisminį tyrimą ir iškelti jiems administracinę bylą.
Teisėsaugos pareigūnai neapsisprendžia, ar aukštas pareigas užėmusios girtos valdininkės kraujo mėginių sukeitimas „valdiškoje“ gydymo įstaigoje, naudojantis tarnybine padėtimi ir klastojant dokumentus, gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei.
G.Ivanauskas aiškiai leido suprasti, kad teismai tokiais atvejais elgiasi liberaliai, priimdami kaltinamiesiems naudingus sprendimas. Todėl pareigūnai, tiriantys D.Gineikaitės bylą, baiminasi būti apkaltinti nekompetencija, jei teismai pripažintų ją ir medikus nekaltais.
Didelės žalos požymiai – akivaizdūs
Vis dėlto sprendimas dar nėra priimtas – bylos likimas turėtų paaiškėti kitą savaitę. Byloje iki šiol nėra nė vieno įtariamojo – specialiaisiais liudytojais pripažinta D.Gineikaitė, Kauno klinikinės ligoninės direktorius G.Abeciūnas ir K.Grigonis. Tai reiškia, kad yra duomenų apie galimai padarytą nusikaltimą ir tokiam asmeniui gali būti bet kada pareikšti įtarimai.
Administraciniame teisės pažeidimų kodekse yra straipsnis „Melagingų parodymų teikimas administracinio teisės pažeidimo byloje“, kuriame numatyta, kad melagingų parodymų davimas, įkalčių slėpimas, naudojimasis fiktyviais dokumentais ir kitos machinacijos užtraukia baudą nuo 289 iki 868 eurų baudą.
Tačiau didelės žalos, kuri leistų nuteisti baudžiamąja tvarka, požymiai D.Gineikaitės byloje – akivaizdūs: iškilę faktai apie girtumo fakto slėpimą, dviejų kraujo mėginių atsiradimą ligoninėje, karštligiškus pagalbos skambučius („Ištrauk mane, nesigailėsi“), pažintis, galimus nešvarius susitarimus smarkiai pakerta pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, menkiną jų autoritetą. Didelė žala reiškia ne vien tik materialinius nuostolius.
„Negražu“, – sutiko G.Ivanauskas, pridūręs, kad sprendimą dėl įtarimų reiškimo priims Specialiųjų tyrimų tarnyba, o jis spręs klausimą, nutraukti bylą ar ne.
Anot prokuroro, D.Gineikaitė ir galimai jai talkinę medikai bet kokiu atveju turėtų susilaukti sankcijų – jei ne baudžiamųjų, tai administracinių, įskaitant ir griežtas tarnybines nuobaudas.
Paskambino ligoninės direktoriui
Naujienų portalas lrytas.lt dar kartą pateikia skaitytojams D.Gineikaitės istoriją, iš kurios galima spręsti apie valstybei padarytą didelę žalą.
2015 metų gruodžio 19 dieną D.Gineikaitė, vairuodama visureigį „Nissan Qashqai“, Kaune, Savanorių prospekte, persirikiuodama iš vienos juostos į kitą, trenkėsi į kitą visureigį, kurį vairavo kaunietis Adomas Sabaliauskas. Atvykus policijai, NŽT vadovė įpūtė į alkoholio matuoklį 1,66 promilės (vidutinis girtumo laipsnis).
D.Gineikaitė, pamačiusi nemalonius skaičius, puolė kažkam skambinti. A.Sabaliauskas ir policijos pareigūnai girdėjo girtos valdininkės nevilties šauksmą: „Ištrauk mane, nesigailėsi!“
Nustatyta, kad girta įkliuvusi D.Gineikaitė surinko KKL direktoriaus Gedimino Abeciūno numerį. Po kelių valandų ji nuvyko į ligoninę ir davė kraujo tyrimams.
Teisėsaugos pareigūnai išsivežė ne vieną, o du kraujo mėginius, bet alkoholio aptikta tik viename iš jų. Įtariama, kad D.Gineikaitė išsiblaiviusi kitą dieną atvyko į gydymo įstaigą, kurioje jos kraujas buvo paimtas antrą kartą. Paskui, manoma, mėginiai būtų buvę apkeisti, o kraujas su promilėmis – sunaikintas.
D.Gineikaitė tvirtino tik paklaususi G.Abeciūno, kur galėtų būti ištirtas jos kraujas, tačiau abejojama, ar ji sako tiesą.
Šaltiniai pranešė portalui lrytas.lt, kad D.Gineikaitės sukeltos avarijos dieną atliekant kitą tyrimą teisėsauga legaliai klausėsi pokalbių. Pareigūnai, įtardami machinacijas NŽT, teismo leidimu klausėsi kai kurių šios tarnybos darbuotojų, tarp jų – ir vadovės telefoninių pokalbių. To nepaneigė ir prokuroras G.Ivanauskas.
Nutarė pasielgti pilietiškai
„D.Gineikaitė prašė manęs nekviesti policijos. Ji siūlė susitarti už pinigus – rankose laikė pluoštą banknotų po 50 eurų. Man susidarė aiškus įspūdis, kad moteris neblaivi – ji svirduliavo, buvo susivėlusi tarsi po pobūvio, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Atrodė tarsi po gero pokylio. Nusprendžiau pasielgti pilietiškai.
Nenorėjau leisti, kad išgėręs ir avariją sukėlęs žmogus liktų nenubaustas, todėl iškviečiau policijos pareigūnus. Įpūtusi į matuoklį, ji puolė kažkam skambinti ir prašyti pagalbos“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo D.Gineikaitės apgadinto automobilio vairuotojas A.Sabaliauskas.
Po skandalo D.Gineikaitė buvo atleista iš NŽT vadovės pareigų. Ji sumokėjo administracinę 1,3 tūkst. eurų baudą ir neteko teisės vairuoti transporto priemones pusketvirtų metų.
