„Aš ir pati iš Kauno skambinau pagalbos telefonu, o man sako: „Ponia, nesinervuokite, jau važiuoja. Po to skambinu draugei. O ji: „Niekas nevažiuoja“. Lėkiau iš Kauno ir maniau, jog jau viskas bus sudegę“, – prie iki pamatų sudegusio garažo kalbėjo Aušra.
Mindaugo gatvėje namai bei ūkiniai pastatai stovi arti vienas kito, todėl kilęs gaisras kėlė grėsmę ne vieno namo savininkui.
Gretimų namų šeimininkai skubėjo į palėpes ir stebėjo, ar Aušros kieme siaučianti ugnis neužgriebs ir jų namų.
Žmonės nebeišmanė ko griebtis: ugniagesiai vis nevažiavo, patiems gesinti nebuvo nei kaip, nei kuo, liepsnos plito žaibišku greičiu.
„Laukiam laukiam, skambinam skambinam, – kaip nėr, taip nėr. Operatorė sako: „Viskas, jau suka į jūsų gatvę“. Kur? Kas suka? Niekas nepasirodė dar ilgiausiai. Vėl skambinam. Operatorė: „Ne mes važiuojame. Mes – ne gaisrininkai“. Būtų laiku atvažiavę, užpylę malkinę, kai dar tik dūmai iš jos veržėsi, būtų tiek bėdos nebuvę.
Paskui pasigirdo vienas bumbtelėjimas, kitas, sukrito stogas, ir viskas.
Kai galų gale atvažiavo gaisrininkai, gesinti nebuvo ką, tik plėnis supylė“, – su nuoskauda ir pykčiu pasakojo vienas padegėlių kaimynas.
Žmonės piktinosi, jog miestelyje yra gaisrinė, kuriai iki Mindaugo gatvės trys minutės kelio, tačiau vietos ugniagesiai pasirodė, kai Bagotosios ir Marijampolės komandos jau rengėsi išvykti.
„Kazlų Rūdoje, kiek aš žinau, gaisrinėje yra dvi mašinos. Viena – nauja, kita – sovietinė. Mano nuomone, jei viena mašina buvo išvykusi, tai kita galėjo atvažiuoti. Tai – nepasiteisinimas“, – svarstė kitoje gatvės pusėje gyvenantis pensininkas Edvardas.
Artimiausias Aušros ir jos sutuoktinio kaimynas Eugenijus prarado šiltnamį ir visus augalus jame.
„Pavalgiau pietus, išėjau į kiemą, žiūriu – iš kaimynų malkinės dūmai rūksta. Kvietėme gaisrininkus, o jie vis nevažiuoja. Prieiti prie garažo buvo neįmanoma, – baisios liepsnos, sulig namu aukščio. Kaimynai: „Ką darom, ką darom?“, o ką padarysi, kad net prieiti nebeįmanoma.
Mano šiltnamis – prie pat degančio garažo sienos. Sukepė visi augalai, suskilo stiklinis stogas“, – liūdnai kalbėjo pensininkas Eugenijus, stovėdamas suniokotame, degėsių smarve trenkiančiame šiltnamyje.
Aušros bičiulė Renata, gyvenanti kitoje gatvės pusėje, pamačiusi iš draugės kiemo kylančius dūmus, pamanė, jog kaimynai šašlykinę užsikūrė.
Po akimirkos moteris suprato, jog Aušros kieme įvyko bėda.
Renata žinojo, jog bičiulė išvykusi pas klinikose gulintį sūnų, o vyras išvažiavęs į užsienį, todėl puolė skambinti bendruoju pagalbos telefonu.
„Gal 20 žmonių ir seniūnė skambino pagalbos telefonu. Visa gatvė subėgo, o padaryti negalėjome nieko.
Mūsų gatvėje tiesė vandentiekį, galėjo hidrantus pastatyti, vis kaip nors būtume kokias žarnas prisijungę.
Visiems buvo šokas, rėkiau ir keikiausi ant visos gatvės“, – prisiminė nelaimės akimirkas Renata.
Kaimynai neslėpė, jog visi išgyveno baimę, pyktį ir įsiūtį keliančią neviltį.
Kodėl atsitiko taip, kad žmonės pavėluotai sulaukė pagalbos, paaiškino Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Rytis Masys.
„Nuo aliarmo paskelbimo Bagotosios komanda atvažiavo per 25 minutes, Marijampolės – per 26 minutes.
Atvykus atvira liepsna degė garažas, šiltnamis ir malkinė.
Kazlų Rūdos komanda negalėjo atvykti į šį gaisrą, nes 15 val. 12 min. gavo iškvietimą į Čisavos kaimą, kuriame degė 2 hektarai pievos, ugnis pavojingai artėjo prie miško.
Iškvietimas į Kazlų Rūdoje kilusį gaisrą buvo gautas 15 val. 42 min.
Pirmoji 16 val. 08 min. atvyko Bagotosios komanda, po to – Marijampolės.
Yra numatyti pajėgų sutelkimo planai, jais ir vadovaujamės.
Kazlų Rūdoje yra viena cisterna, budi du ugniagesiai. Kita cisterna tuo pačiu metu išvykti negali, nes budi tik du ugniagesiai. Šiuo atveju ji yra rezervinė. Ji būtų naudojama, jei sugestų pagrindinė.
Būna tokių atvejų, kai visi automobiliai dirba padegtose pievose, tada miestelyje pajėgų nelieka.
Turint miestelyje gaisrinę, žmonių lūkesčiai yra pagrįsti, tačiau Kazlų Rūdos ugniagesiai dirba ir apylinkėse.
Dėl pastarojo gaisro Mindaugo gatvėje. Kazlų Rūdos komanda negavo pranešimo iš pagalbos centro, nes sistemoje buvo matyti, kad šie ugniagesiai dirba kitame įvykyje ir yra neliečiami.
Atšaukti juos iš degančių pievų būtų užtrukę, nes kol ugniagesiai būtų susidėlioję įrangą, suvynioję žarnas į mašiną, praeitų daug laiko. Be to, buvo kilęs rimtas pavojus miškui“, – teigė R.Masys.
Kiek gyvenamajai vietovei reikia ugniagesių ir automobilių, sprendžiama pagal gyventojų skaičių.
Kazlų Rūdos miestelis yra per mažas, kad jame būtų didesnės gaisrininkų pajėgos.
