Bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ ir „Lietuvos draudimas“, kurie privalo atlyginti žuvusiųjų artimiesiems priteistas neturtines žalas, kreipėsi į teismą, teigdami, kad nukentėjusiesiems Vilniaus miesto apylinkės teismo priteistos sumos yra per didelės ir jie tokių pinigų nenusipelno.
Apeliacinį skundą padavęs „Lietuvos draudimas“ Vilniaus apygardos teismo prašė priteistą jiems sumą sumažinti 487 eurais, o „Vilniaus viešojo transporto“ atstovė Jekaterina Šutova išvardino daugybę priežasčių, kodėl bendrovė neturėtų mokėti nukentėjusiesiems.
Jos teigimu, keturiems nukentėjusiems priteista 87 tūkstančių eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra gerokai per didelė, be to ji priekaištavo, kad byla teisme buvo nagrinėjama sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka, kad teismas priimdamas nuosprendį ir patenkindamas nukentėjusiųjų civilinį ieškinį neatsižvelgė į pačių žuvusiųjų neatsargų elgesį, taip pat pareiškė, kad ne visi nukentėjusieji turėjo teisę į žalos atlyginimą.
„Teismas neatsižvelgė ir į bendrovės finansinę padėtį“, – apeliaciniame skunde rašė „Vilniaus viešojo transporto“ atstovė.
Apeliacinius skundus išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas trečiadienį paskelbė, kad „Lietuvos draudimo“ skundas yra tenkinamas. Nuo pirmosios instancijos teismo priteistos sumos, 6389 eurų, jis mažinamas iki 5902 eurų, nes teisme paaiškėjo, kad valstybės skirtą laidojimo pašalpą gavo ne tik mergaitės tėvai, bet ir žuvusios pensininkės sūnus.
Šią sumą iš keturiems nukentėjusiems priteistos bendros sumos Vilniaus miesto apylinkės teismas pamiršo išskaičiuoti.
„Vilniaus viešojo transporto“ pretenzijas teismas pripažino nepagrįstomis.
Teismo nuomone, priekaištaudama dėl to, kad byla buvo nagrinėjama supaprastinta tvarka, J.Šutova, greičiausiai, nėra susipažinusi su Baudžiamojo proceso kodeksu, kuriame aiškiai parašyta, kad jei asmuo, kuris nėra padaręs sunkaus nusikaltimo, prisipažįsta kaltu ir sutinka, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinant įrodymų tyrimą, taip ir yra daroma.
„Ne civilinis atstovas sprendžia, kaltas ar nekaltas teisiamasis ir, kaip teismas turi nagrinėti bylas“, – „Vilniaus viešojo transporto“ atstovei priminė teismas.
Panašiai teismas pasisakė ir dėl nukentėjusiems priteistos žalos atlyginimo. Teismo teigimu, žmogaus netektis sunkiai išmatuojama pinigais, todėl priteista suma tik iš dalies atlygina patirtą skausmą ir išgyvenimus ir ne civiliniams atstovams spręsti, kas gali būti byloje pripažintas nukentėjusiuoju ir, kas kokią žalą patyrė.
Teismas taip pat pabrėžė, kad nei močiutė, nei jos anūkė nėra kaltos dėl avarijos, nes jos ėjo per perėją, degant žaliam šviesoforo signalui.
Ši skaudi avarija įvyko 2014 metų sausį Laisvės prospekto ir Rygos gatvių sankryžoje.
Šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje sukęs 46-ojo maršruto autobusas partrenkė per perėją einančią Jeleną Lukašuk ir jos anūkę Dianą Lukašuk.
Abi jos mirė įvykio vietoje.
Kaltu dėl avarijos buvo pripažintas autobuso vairuotojas Ilja Bialikas.
Šių metų sausį Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė jam skirti laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams ir keturiems mėnesiams, tačiau jos vykdymą atidėjo trejiems metams. Kaltę visiškai pripažinusiam I.Bialikui trejiems metams uždrausta vairuoti transporto priemones.
Nei pats I.Bialikas, nei valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.
Nukentėjusiais byloje buvo pripažinti D.Lukašuk tėvai Lilia ir Viačeslavas Lukašuk, bei J.Lukašuk dukra ir sūnus – Lidija Lukoševič ir Ivan Danilevič.
