Teismo teigimu, negalima teigti, kad šie buvę ir esami pareigūnai tinkamai neatliko savo pareigų ar piktnaudžiavo tarnyba, nes apsilankius M.Žalimui jie ėmėsi tam tikrų veiksmų – kreipėsi į prokurorus, prašė jį sekti, todėl sakyti, kad jie nieko nedarė, negalima.
Dėl šios priežasties valstybinio kaltintojo apeliacinis skundas atmestas ir pareigūnai liko išteisinti dėl visų jiems inkriminuotų nusikaltimų.
Pareigūnai dėl dokumento klastojimo, tarnybinių pareigų neatlikimo bei piktnaudžiavimo tarnyba Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Brazovskis išteisino 2014 metų gruodžio 5 dieną.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras su tokiu nuosprendžiu nesutiko ir teismui įteikė apeliacinį skundą.
Jis teismo prašė pripažinti buvusius ir esamus pareigūnus dėl visų jiems pateiktų kaltinimų ir skirti solidaus dydžio baudas – V.Račkaskui ir T.Ulpiui po 13 tūkstančių 177 eurų baudas, E.Damukaičiui – 11 tūkstančių 295 eurų, o V.Vitkovskiui ir D.Sinkevičiui – po 9412 eurų baudas.
Nagrinėjant apeliacinį skundą teismas dar kartą apklausė M.Žalimą, kurio parodymais buvo suabejojęs pirmosios instancijos teismas. Jis pakartojo tą patį, ką ir buvo sakęs anksčiau.
Liudytojas dar kartą patvirtino, kad prieš Kauno žudynes buvo atvykęs į Policijos departamentą ir pranešė apie Drąsiaus Kedžio planus žudyti jam neįtikusius žmones.
Pareigūnai savo kaltę ir toliau neigė.
Nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme V.Račkauskas prisiekinėjo, kad iki 2009 metų spalio 5-osios niekada nebuvo girdėjęs D.Kedžio pavardės ir nieko nežinojo apie M.Žalimo pasakojimą, kad garliaviškis planuoja žmogžudystes.
Šiuos jo žodžius paneigė T.Ulpis ir į apklausas iškviesti tuometiniai policijos vadai – generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis bei pareigų dėl alkoholio netekęs Kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis.
Jie patvirtino, kad 2009 metų rugsėjo 16 dieną į Policijos departamentą atėjo M.Žalimas ir paprašė susitikimo su A.Stončaičiu.
„Paskambino man sekretorė, pasakė, kad manęs laukia kažkoks vyras, kuris prisistatė tolimu giminaičiu“, – pirmą susitikimą su M.Žalimu teisme prisiminė A.Stončaitis. „Noriu kalbėti apie galimus nužudymus Kauno mieste“, – M.Žalimo jam pasakytus žodžius citavo jis.
Ši tema A.Stončaičiui pasirodė neįdomi, nes jis nėra atsakingas už operatyvinį darbą. Apie lankytoją A.Stončaitis informavo savo kolegą V.Račkauską. Šis į susitikimą nusiuntė T.Ulpį, kuris po pokalbio su M.Žalimu iškart nuskubėjo pas A.Matonį, bet jo neradęs visas detales perpasakojo V.Račkauskui.
„Už ką perku, už tą parduodu, perpasakojau žodis į žodį, be jokių pagražinimų“, – teisme tvirtino T.Ulpis.
Nei vienam pareigūnų M.Žalimo žodžiai nepasirodė įdomūs.
„Jis atrodė kažkoks „susivėlęs“, ta jo informacija, lyg iš mėnulio“, – taip liudytojo suteiktą informaciją teisme apibūdino A.Matonis.
„Jis minėjo Laimutės Stankūnaitės, Andriaus Ūso pavardes, kad įpainiotas kažkoks teisėjas, bet nepasakė jo pavardės, bet nieko nekalbėjo apie Violetą Naruševičienę, Neringą Venckienę. Nebuvo jokio pokalbio apie velnių žudymą, nebuvo jokio Vaido Milinio, Milinių pavardė iš viso nebuvo minima iki to momento, kol nebuvo rastas V.Milinio kūnas, nebuvo jokių Agurkų (Saulius Velečka – Red.), šaudymų, gaudymų, nebuvo jokių namelių“, – tvirtino T.Ulpis.
Buvęs Kriminalinio policijos biuro viršininko pavaduotojas teismą bandė įtikinti, kad M.Žalimas pas jį atėjo tiesiog išsikalbėti – papasakojo apie savo gyvenimą: kad yra kalėjęs, išėjęs į laisvę susipažino su Raimundu Ivanausku, kuris jam daug padėjo atsistojant ant kojų.
Taip pat, pasak T.Ulpio, M.Žalimas jam sakė, kad R.Ivanauskas yra silpnos sveikatos, blogai mato, pats negali vairuoti automobilio, todėl jis esą kartais jį vežioja, o bevežiodamas sužinojo, kad R.Ivanauskas draugauja su D.Kedžiu, dėl kurio dukters tvirkinimo dabar pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Jis sakė, kad D.Kedžiui R.Ivanauskas yra vos ne dvasinis vadovas, kad R.Ivanauskas jam liepė nenuleisti rankų kovoje dėl dukters, kalbėjo, kad tą patį pataria ir R.Ivanausko draugė Eglė Barauskaitė“, – liudijo T.Ulpis.
Jo teigimu, M.Žalimas jam nieko nepasakojo apie D.Kedžio planus nužudyti V.Naruševičienę, Joną Furmanavičių, L.Stankūnaitę, A.Ūsą, nes apie tai pats negalėjo žinoti.
Esą M.Žalimas T.Ulpiui prisipažino, kad R.Ivanauskui susitikus su D.Kedžiu šie niekada nekalbėdavo prie jo, liepdavo išeiti iš automobilio.
„Visus pedofilus reikia iškastruoti, nužudyti ir lavonus suversti miesto aikštėje“, – tik tiek esą R.Ivanauskas buvo pasakęs M.Žalimui.
Apie tai, kad D.Kedys po žmogždysčių planuoja pasislėpti sodo namelyje Pavilnyje teisiamieji teigė sužinoję tik po J.Furmanavičiaus ir V.Naruševičienės nužudymo.
Šią informaciją M.Žalimas, teisiamųjų teigimu, jiems pasakė tik po žmogžudysčių, kai buvo atvežtas į Policijos departamentą. Tada jis davė ir raktą nuo namelio, kuriame buvo surengta pasala, tačiau įtariamasi žudikas namelyje taip ir nepasirodė.
Nors M.Žalimo suteikta informacija pareigūnams atrodė niekinė, jie kitą dieną susitiko su Vilniaus apygardos prokuratūros vadovu Ramučiu Jancevičiumi, jo pavaduotoju Brunonu Maciulevičiumi ir prokuroru Nerijumi Bieliausku, kurio rankose tuomet buvo ikiteisminis tyrimas dėl D.Kedžio dukters galimo tvirkinimo.
Pareigūnai teigia, kad jie papasakojo, ką buvo sužinoję iš M.Žalimo ir paprašė kreiptis į teismą dėl D.Kedžio sekimo. „Nereikia perlenkti lazdos“, – tada esą atsakė R.Jancevičius, bet sutiko kreiptis į teismą dėl D.Kedžio telefoninių pokalbių pasiklausymo.
Teisamieji tvirtino, kad būtų ėmęsi kitokių veiksmų, jei prokurorai jiems būtų pasakę, kad yra gautas L.Stankūnaitės ir jos sesers skundas dėl D.Kedžio grasinimų. „Jei mums būtų žinoma V.Naruševičienės pavardė, galiu drąsiai pasakyti, ji būtų gyva“, – tvirtino visi penki teisiamieji.
Nors V.Račkauskas savo kaltės nepripažino, teisme paviešintas T.Ulpio ir Policijos departamento Imuniteto valdybos slapta įrašytas pareigūno pokalbis įrodo, kad V.Račkauskas ne tik domėjosi pedofilijos byla, žinojo apie D.Kedį, bet ir pats davė nurodymus nuslėpti nuo prokuratūros informaciją apie M.Žalimo apsilankymą.
„Buvo priimtas sprendimas nutylėti nuo prokuratūros. Sprendimą priėmiau ne aš, aš tokių sprendimų negaliu priimti. Su prokurorais bendravo V.Račkauskas. Tai buvo V.Račkausko sprendimas“, – Imuniteto tarnybos pareigūnui kalbėjo T.Ulpis.
Tokį V.Račkausko sprendimą, kaip sakė T.Ulpis, palaimino A.Matonis.
T.Ulpio teigimu, niekam nepasakoti apie tai, kad pareigūnams buvo pranešta, jog D.Kedys rengiasi žmogžudystėms, V.Račkauskas liepė praėjus porai dienų po J.Furmanavičiaus ir V.Naruševičienės nužudymo.
Toks sprendimas buvo priimtas dėl kelių priežasčių – nužudymais labai domėjosi ne tik spauda, bet ir visuomenė, o abi pedofilijos skandalo pusės ir toliau rašė įvairiausius skundus teisėsaugos institucijoms.
„Vyko raganų medžioklė, o čia dar išlenda, kad kažkas kažką žinojo. Nuspręsta tai palikti ramybėje“, – kolegai aiškino buvęs KPB viršininko pavaduotojas.
Kita priežastis – pareigūnai tikėjosi užčiuopę siūlo galą ir manė, kad netrukus žudikas bus sulaikytas.
Sulaikyti žmogžudį tikėjosi patys Policijos departamento pareigūnai. Žinia, kad D.Kedys sučiuptas būtų nustelbusi M.Žalimo apsilankymą, o pareigūnai būtų tapę didvyriais sulaikiusiais ypač pavojingą nusikaltėlį.
