Buvęs politikas buvo nuteistas dar 2014 metų vasarį, tačiau
nuteistasis nuosprendį apskundė Vilniaus apygardos teismui ir
Aukščiausiajam Teismui. Išteisinimo E.Lementauskui pasiekti
nepavyko, tačiau jo bylą Aukščiausiasis Teismas vėl buvo
grąžinęs nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Šio teismo teisėja Rosita Patackienė antradienį paskelbė, kad
apylinkės teismas prieš dvejus metus pagrįstai priėmė
apkaltinamąjį nuosprendį.
„Nėra motyvų naikinti. Ikiteisminio duomenys rodo, kad tiek
faktinis, tiek teisinis pagrindas buvo taikyti nusikalstamą veiką
imituojančius veiksmus, duomenys gauti teisėtu būdu ir pagrįstai
pirmos instancijos teismas pripažino įrodymais“, – sakė
teisėja.
Ji taip pat paskelbė, kad teismas nenustatė, jog R.Lementauskas
būtų buvęs kurstomas daryti nusikaltimą.
Po antradienį paskelbto apygardos teismo verdikto nuosprendis
šioje byloje įsiteisėjo – E. Lementauskas pripažintas kaltu dėl
pažado ir pasiūlymo duoti kyšį 2007 metais bei dėl pažado ir
kyšio davimo 2008 metų balandį. Jam skirta trejų metų laisvės
atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas dvejiems metams.
Teismas taip pat yra nusprendęs konfiskuoti 50 tūkst. litų (14
tūkst. 441 eurą), kurie buvo paimti iš kito sostinės politiko Vido
Urbonavičiaus vonios kambario atliekant tyrimą. Nuosprendyje
rašoma, kad perduodami pinigai vadinti „sausainiais“, byloje
paminėtas jų skaičius.
Kaip yra skelbusi Generalinė prokuratūra, E. Lementauskas
teistas dėl trijų nusikalstamos veikos epizodų.
Tuometinį vicemerą E.Lementauską Specialiųjų tyrimų tarnybos
(STT) agentai sulaikė 2008 metų balandį, jam buvo pateikti
įtarimai, teismas buvo leidęs suimti. Bylos nagrinėjimas teisme jau
buvo pasiekęs finišo tiesiąją, kai E. Lementauskas 2011 metų
balandį tapo parlamentaru.
Generalinis prokuroras Darius Valys tuomet kreipėsi į Seimą
dėl E. Lementausko teisinės neliečiamybės panaikinimo. Prokuroro
teigimu, būdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu,
sostinės vicemeru šis politikas kitam savivaldybės politikui iš
viso siūlė pusės milijono litų kyšių.
Tačiau tąkart Seimas neleido šio parlamentaro patraukti
baudžiamojon atsakomybėn, todėl teismas jo baudžiamąją bylą
buvo nutraukęs. Ji atnaujinta 2012 metų lapkritį, kai
E.Lementauskas neteko Seimo nario mandato.
Bylos duomenimis, konservatoriaus V.Urbonavičiaus už pinigus
prašyta nebalsuoti už interpeliaciją tuometiniam merui Juozui
Imbrasui, vicemerui E.Lementauskui, palaikyti kitus valdančiosios
daugumos sprendimus.
Teismas yra paskelbęs, kad V.Urbonavičius viso proceso metu
davė nuoseklius ir išsamius parodymus – kokius pinigus ir kur
siūlė. Teismas taip pat konstatavo, kad tarp E. Lementausko ir
liudytojo nebuvo susiklostę priešiški santykiai, todėl
V.Urbonavičiaus parodymais galima tikėti. Teismas mano, kad bylos
medžiaga rodo, jog tuometinis vicemeras padarė nusikalstamą veiką.
V.Urbonavčiaus parodymus iš dalies patvirtino liudytojais apklausti
STT pareigūnai.
E.Lementauskas savo kaltės niekada nepripažino ir tikino, kad
V.Urbonavičius jį provokavo. Tačiau teismas konstatavo, kad tai
gynybos būdas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad, bendraudamas
su V.Urbonavičumi, E. Lementauskas laikėsi konspiracijos, kalbėjo
pašnibždomis, signalais, ir tokius veiksmus atliko norėdamas
siūlyti kyšį, ir nuo pat pradžios rodė iniciatyvą.
Buvęs „tvarkietis“ E. Lementauskas 2012 metais dalyvavo Seimo
rinkimuose kaip savarankiškas kandidatas, tačiau į parlamentą
nebuvo išrinktas ir lapkričio 16 dieną pasibaigus praėjusios
kadencijos Seimo įgaliojimams prarado turėtą teisinę
neliečiamybę.