V.Vonžutaitės byla dėl jos nėštumo buvo išskirta iš pagrindinės Darbo partijos juodosios buhalterijos bylos, kuri jau pasiekė Aukščiausiąjį teismą (AT).
Iš Seimo kanceliarijos ir „Sodros“ Apeliacinis teismas sulaukė atsakymo, kad V.Vonžutaitė jau grįžo į darbą.
Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėti V.Vonžutaitės skundo taip ir nepradėjo, nes visa Darbo partijos byla laikoma Aukščiausiajame teisme. „Logiška, kad negalime nagrinėti bylos, kurios nėra“, – sakė prokuroras Saulius Verseckas ir siūlė padaryti pertrauką, kol Darbo partijos bylą išnagrinės AT ir ją grąžins Apeliaciniam teismui.
Kol kas net nepaskirta jos nagrinėjimo data. Tikėtina, kad AT ją atvers rugsėjo mėnesį, o bylos nagrinėjimas gali užtrukti iki metų pabaigos.
Tiek jis, tiek pati posėdyje dalyvavusi V.Vonžutaitė ir jos gynėjai prašė daryti pertrauką, iki verdiktą priims Aukščiausiasis Teismas.
Teisėjų kolegija sutiko, kad esant tokiai situacijai, nuteistosios bylos nagrinėti negalima ir būtų netikslinga bylą siuntinėti tarp vieno ir kito teismo, o tiesiog palaukti Aukščiausiojo Teismo verdikto.
Parlamentarės byla nuo pagrindinės bylos buvo atskirta pernai gegužę prokuratūros prašymu, nes moteris laukėsi. Bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki nuteistoji galės dalyvauti teismo posėdžiuose.
2013 metų liepą nuosprendį paskelbęs Vilniaus apygardos teismas parlamentarę V.Vonžutaitę įvardijo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho dešiniąja ranka, už sukčiavimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą jai skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendį apskundė ir prokuratūra, kuri prašo griežtinti bausmę, ir nuteistoji.
Šiemet vasario 1 dieną Apeliacinis teismas pakeitė nuosprendį Darbo partijos byloje, dėl sukčiavimo nuteistus politikus išteisino ir paskyrė jiems pinigines baudas vietoje laisvės atėmimo.
Aukščiausiasis Teismas priėmė nagrinėti šešis kasacinius skundus šioje byloje – Valstybinės mokesčių inspekcijos, Generalinės prokuratūros, parlamentaro Vytauto Gapšio, Darbo partijos, buvusios partijos finansininkės Marinos Liutkevičienės ir nuteisto partijos įkūrėjo europarlamentaro Viktoro Uspaskicho.
Tiksli posėdžio data dar nėra paskirta, nesuformuota ir teisėjų kolegija. Manoma, kad byla bus pradėta nagrinėti rugsėjį. Bylos nagrinėjimas truks priklausomai nuo to, ar ją nagrinės trijų teisėjų kolegijai ar ji gali būti perduota išplėstinei septynių teisėjų kolegijai, kai reikalinga suformuoti teismų praktiką.
Generalinė prokuratūra Aukščiausiajam Teismui yra apskundusį nuosprendį Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje ir prašo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl sukčiavimo mokesčių išvengimo atveju, senaties, juridinio asmens reorganizavimo atveju atsakomybės klausimas, taip pat senaties, civilinių ieškinių klausimai.
„Prokuroro apeliaciniame skunde yra keliami klausimai, kuriuos jau dabar nagrinės Aukščiausiasis Teismas, tai logiškiau, kad būtų Aukščiausiojo Teismo pozicija ir tada prokuroro pozicija šiame teisme bus aiški – ar jis prie savo pozicijos, kurią išdėstė apeliaciniame skunde, ar vis dėl to keis, atsižvelgęs į Aukščiausiojo Teismo praktiką šioje byloje“, – žurnalistams sakė prokuroras.
Prokuroras Aukščiausiojo Teismo prašo grąžinti Darbo partijos bylą nagrinėjimui į Apeliacinį teismą. Tokiu atveju Darbo partijos ir V.Vonžutaitės bylos tikriausiai būtų sujungtos.
Prokuroras apeliaciniu skundu V.Vonžuataitės byloje prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl parlamentarės V.Vonžutaitės išteisinimo dėl sukčiavimo apgaule partijai gaunant valstybės dotacijas ir kompensaciją. Prokuroras prašo pripažinti kalta padarius šią nusikalstamą veiką ir skirti V.Vonžutaitei ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.
