„Byloje atnaujinamas įrodymų tyrimas“, – vietoje planuoto sprendimo ketvirtadienį paskelbė Vilniaus miesto apylinkės teismas.
Todėl J.Daktarienei dar kartą teks atvykti į Vilniuje rengiamą teismo posėdį, kuriame proceso dalyviai nuspręs, ar reikia skirti rašto ekspertizę, kuri atsakytų į pagrindinį klausimą – J.Daktarienė ar kažkas kitas siuntė laišką į Lukiškes.
J.Daktarienė yra kaltinama bandžiusi savo sūnui perduoti mobiliojo ryšio telefono kortelę. Ji į Lukiškes buvo atsiųsta šių metų kovo 17 dieną.
Ant voko buvo parašyta, kad laiškas skirtas Henytei, o jį jam siunčia motina, J.Daktarienė. Korespondenciją tikrinantys pareigūnai laišką atplėšė, tačiau jame rado tik SIM kortelę. Netrukus J.Daktarienė buvo iškviesta į Kauno policiją, kur, kaip teigė ji pati, išvydo jai nematytą voką, ant kurio net jos adresas buvo parašytas su klaidomis, nurodytas ne tas buto numeris.
„Mano sūnus niekada neprašė jokių kortelių, jokių telefonų. Namuose yra laidinis telefonas, jis man į jį skambina. Aš žinau, kad turėti telefonus yra uždrausta“, – teisme kalbėjo J.Daktarienė.
Moteris sakė, kad sveikata dar nesiskundžia, nors ir pensininkė, bet dirba, pati vairuoja automobilį, todėl negalėjo pamiršti, ką ir kada siuntė iki gyvos galvos įkalintam sūnui. J.Daktarienė mano, kad kad kažkas pasinaudojo jos vardu ir siuntė kortelę jos sūnui norėdamas jam pakenkti. Tačiau, kas tas siuntėjas gali būti, ji neįsivaizduoja.
„Čia kažkas jam padarė, mano vardu. Šitiek metų sėdi sūnus, ar aš jam siųsiu tą kortelę. Absurdas“, – kalbėjo J.Daktarienė ir priėjusi prie teisėjos stalo parodė, koks yra jos raštas. „Raštai skiriasi, čia ne aš rašiau“, – teisinosi Henytės mama ir tvirtino, kad net nėra buvusi pašte iš kurio buvo išsiųstas laiškas, nes jis yra toli nuo jos namų.
„Aš dar nesu išprotėjusi, kad kenkčiau savo sūnui“, – prisiekinėjo J.Daktarienė, kuri 2007 metais buvo nuteista dėl poveikio liudytojams.
Už tai, kad nukentėjusiųjų prašė pakeisti parodymus ir neatpažinti kaltinamųjų, Henytės mamai buvo skirta 5000 litų bauda.
