Baudžiamoji byla Klaipėdos apygardos teisme vakar išnagrinėta per dieną. Prokuroras paprašė skirti kaltinamajam trylika metų laisvės atėmimo.
Tragedija nutiko šiemet sausio 9-osios vakarą Plungėje, V.Mačernio gatvės daugiabutyje.
Nužudytosios dukra ir dvi seserys iš pradžių net nenorėjo eiti į teismo salę, nes joms buvo per sunku žiūrėti į kaltinamąjį – 54 metų Artūrą Akavicką. Vis dėto pasiryžusios dalyvauti teismo procese jos suko akis nuo itin žiauriu nužudymu kaltinamo vyro ir vis braukė ašaras.
Apie mirusią Zina Akavickienę kaip apie jautrios širdies, visiems į pagalbą skubančią moterį kalbėjo ne tik jos, bet ir kaltinamojo motina bei sesuo.
Laiškaneše dirbusi moteris su vyru išgyveno daugiau kaip du dešimtmečius, išaugino dukrą.
Po tragedijos jos pečius užslėgė didžiausia netektis.
Klaipėdos apygardos teisme mergina pasakojo, kad jos santykiai su tėvu buvo šaltoki.
„Vaikystėje maniau, kad tėtis myli mamą. Pastaruoju metu jis kartais tapdavo agresyvus, ieškodavo priekabių, ypatingai kai išgerdavo alaus. Kartais ir ranką pakeldavo. Jis turi sveikatos problemų, gal tie pykčio priepuoliai su tuo susiję. Jau per Kalėdas mamai sakiau, kad eitų gyventi atskirai, ir bus ramu. Bet mama neskubėjo: ką tas vargšas darys be manęs – nei pavalgys, nei savimi pasirūpins“, – teisme pasakojo motinos netekusi mergina.
A.Akavickas nuo vaikystės serga epilepsija.
„Ir ligoninėse gydėsi, ir pas visokius gydytojus vežiojome. Niekas nepadėjo. Pagerėjo tik tiek, kad geriant vaistus priepuoliai ištikdavo naktimis. Jau per Kalėdas mačiau, kad jam blogai, per naujuosius vėl kažkas jam vaidenosi. Paskui vieną dieną išėjo basas neva į ligoninę susileisti vaistų. O juk buvo šalta, žiema. Marčiai sakiau, vežkime jį į ligoninę, bet taip ir nespėjome“, – teisme kalbėjo kaltinamojo motina.
Ji tik geru žodžiu prisiminė marčią ir apgailestavo, kad taip tragiškai viskas susiklostė.
Sausio pradžioje Z.Akavickienė gulėjo ligoninėje, o grįžusi į namus pradėjo krautis savo daiktus ir ruošėsi išeiti gyventi kitur.
Kaip viskas vyko tą vakarą, nežinia, nes namuose buvo tik abu sutuoktiniai.
Viena kaimynė tarsi girdėjo, kad moteris šaukėsi Viešpaties pagalbos ir dejavo.
Kai atvyko policijos pareigūnai, pamatytas vaizdas juos pribloškė: visas kruvinas basas vyras su peiliu rankoje stovėjo koridoriuje, o paskui sviedė peilį į policininką. Kambaryje gulėjo kraujais pasruvusi subadyta moteris.
A.Akavickas priešinosi pareigūnams, teko panaudoti specialiąsias priemones, surakinti rankas ir kojas ir nunešti vyrą į automobilį.
„Komisariate su juo bendravau gal penkiolika minučių. Vyras buvo blaivus, bet neadekvatus. Jis pasakojo, kad jo širdis buvo išimta ir įdėta kita – piktesnė, kad jo galvoje prikalta vinių. Jautėsi, kad žmogus turi psichikos sutrikimų“, – kalbėjo policijos pareigūnas.
A.Akavicką pažįstantys žmonės nesuvokia, kas jam galėjo nutikti.
Neįgalus vyras anksčiau mezgė namuose, pastaruoju metu gaudavo pašalpą, bet stengėsi užsidirbti daugiau – gamino medines valtis.
Klaipėdoje gyvenanti mirusiosios sesuo pasakojo, kad pastaruoju metu svainis buvo tapęs piktas ir grubus. Sesuo prasitarė, kad jis trenkė jai per veidą ir sulaužė akinius, kartą šiukšlių kibirą ant galvos išpylė.
„Mano sesuo buvo auksinis žmogus – visas močiutes, kurioms paštą nešdavo, apglostydavo. O su vyru pastaruoju metu gyveno iš gailesčio. Jis nebegėrė vaistų, todėl ir pablogėjo savijauta. Kartais naktimis gulėdavo ir žiūrėdavo į vieną tašką – net baisu būdavo“, – prisiminė moteris.
Teismo salėje atrodė, kad A.Akavickas kartais nuklysta mintimis kažkur, kartais stovėdamas susverdėdavo, tačiau teisėjui sakė, kad gali dalyvauti procese.
Savo kaltę jis pripažino, tačiau aiškino, kad žmonai smogė peiliu du kartus. Kas buvo toliau esą nebepamena.
Kaltinamojo dukra teismui pateikė 30 tūkst. eurų neturtinės žalos ieškinį.
