Prašapo ir vaikams skirtos lėšos
Du dešimtmečius veikiančios agentūros „Visos Lietuvos vaikai. Klaipėdos fondas“ steigėja ir vadovė V.Kairienė apstulbo, pamačiusi, kad iš šios organizaijos sąskaitos antstoliai paėmė pinigus – 500 Švedijos kronų (52, 81 euro). Juos geradariai buvo pervedę vienos neįgalios mergaitės gydymo išlaidoms ir vaistams. Dar 179 eurus antstoliai nurėžė iš V.Kairienės asmeninės sąskaitos – iš pradžių pervedė į vaikų fondą, o paskui pasiėmė.
„Apie tokius veiksmus manęs nei žodžiu, nei raštu iš anksto niekas neinformavo – antstoliai lyg niekur nieko pasiėmė vaikams skirtus fondo pinigus. Negaliu suprasti, kodėl jie savo nuožiūra disponuoja ir mano asmenine sąskaita, kuri nėra areštuota. Argi galima taip elgtis su žmonėmis ?“, – stebėjosi V.Kairienė.
Vakar užsukusi į klaipėdietės antstolės Vidos Daugirdienės kontorą, organizacijos, kuri globoja apleistus, sergančius ir socialiai pažeidžiamus vaikus, vadovė V.Kairienė pareikalavo raštu paaiškinti, kokiais teisiniais pagrindais vadovaujasi antstoliai disponuodami ne tik visuomeninio fondo, bet ir jos asmeniniais pinigais.
„Nieko negalime komentuoti – V.Daugirdienė atostogauja. Juk žinote, kad byla dėl agentūros iškraustymo iš patalpų Melnragėje dar nesibaigusi. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jos turtas ir sąskaitos areštuotos. Pinigai buvo paimti bylos vykdomosioms išlaidoms apmokėti“, – kalbėjo antstolių kontoros darbuotoja.
Ar antstoliams leidžiama už skolas išieškoti ir labdaros lėšas, pensijas, socialines pašalpas ? Kontoros atstovė aiškino, kad juridinių ir fizinių asmenų sąskaitose jie mato tik įplaukas ir nesigilina, kam jos skirtos: „Mes viską darome pagal įstatymus. Patys skolininkai turi jausti atsakomybę dėl savo pinigų, nurodyti jų kilmę, domėtis“.
Kontoros darbuotojai teigė V.Kairienei siuntę registruotus laiškus paštu. Jie stebėjosi, kodėl fondo vadovė piktinasi – jeigu lėšos ir buvo nuskaičiuotos neteisingai, anokia čia tragedija. Tegul pateikia banko išrašus, įrodo, kad lėšos į sąskaitas buvo pervestos kaip labdara arba kaip socialinės išmokos, ir anstoliai jai sugrąžins tuos pinigus.
Panauda baigėsi – lauk iš gryčios
Klaipėdos apylinkės teismas savivaldybės ieškinį dėl apleistus vaikus ir našlaičius globojančios organizacijos „Visos Lietuvos vaikai. Klaipėdos fondas“ iškeldinimo iš patalpų pradėjo nagrinėti prieš dvejus metus. Pirmasis posėdis sutapo su Tarptautine vaiku gynimo diena - prie teismo piketavę protestuotojai smerkė tokią valdžios iniciatyvą.
Prieš dvidešimt metų savo veiklą pradėjusi vaikų globos organizacija naudojosi Klaipėdos savivaldybės skirtomis 300 kvadratinių metrų ploto patalpomis Melnragėje, kuriose sovietmečiu veikė pradinė mokykla. Gavę įvairių labdaros fondų paramą, vaikų globotojai renovavo apleistą pagrindinį pastatą, sutvarkė katilinę, šildymo sistemą.
Per tą laiką Melnragėje įkurtoje sodyboje „SOS vaikai“ gyveno apie 80 įvairaus amžiaus likimo nuskriaustų vaikų.
„Iš jų 69 grąžinome į biologines šeimas. Paremtos 155 sunkiai gyvenančios šeimos, 55 vienišos motinos, dalijome labdarą, suteikdavome ir pastogę. Aš pati keliasdešimt vaikų auginau iki pilnametystės. Tokių globos namų nauda – akivaizdi, tačiau mus išvarė iš patalpų, į kurias investavome apie 115 tūkst. eurų“, – pasakojo V.Kairienė.
Siekį iškraustyti vaikų globotojus iš Melnragės savivaldybė grindžia pasibaigusia pastatų ir teritorijos panaudos sutartimi, pasikeitusiais teisės aktais. Organizacijai siūlyta tęsti savo veiklą kitose mažesnėse patalpose, tačiau V.Kairienė tai įvertino kaip patyčias. Apie galimas kompencijas už investuotas lėšas valdininkai net ir nekalba.
„Panaudos sutartis pasibaigė užpernai, bet organizacija nesitraukė iš patalpų. Kreipėmės į teismą dėl iškeldinimo. Savivaldybė neįsipareigojusi patalpų naudotojams atlyginti jų investicijų“, – aiškino juristė Justė Visokavičienė.
V.Kairienė stebisi, kad miestas atsuko nugarą vaikų globos namams – atsisakė pratęsti patalpų panaudos sutartį. Pasak jos, galutinį žodį dėl iškeldinimo turėjo tarti ne savivaldybės administracijos valdininkai, o politikai – miesto tarybos nariai. Dėl to irgi vyko ginčai teisme.
Klaipėdietę suglumino ir tai, kad civilinį ieškinį dėl agentūros „Visos Lietuvos vaikai. Klaipėdos fondas“ iškeldinimo iš patalpų pasirašė miesto meras liberalas Vytautas Grubliauskas – daugiavaikis tėvas. Pats meras teisme nepasirodė.
Agentūra prašė Seimo nario Naglio Puteikio pagalbos. Šis kreipėsi į miesto tarybos narius, kad jie išreikštų savo valią ir nuomonę, ar būtina vaikų globos organizaciją guiti iš Melnragės. Tačiau šis klausimas taryboje nesvarstytas.
Per dieną iškraustė iš patalpų
„Įstatymai pasikeitė – savivaldybės jau nebegali perduoti patalpų pagal panaudos sutartis nevyriausybinėms organizacijoms ir labdaroms fondams,“ – tvirtino J.Visokavičienė.
Tačiau V.Kairienė įsitikinusi, kad nauja tvarka pančioja kilnių tikslų siekiančias organizacijas: „Joms leista naudotis patalpomis dvejus metus, tačiau per tą laiką neįmanoma išplėtoti veiklos, parengti tokių projektų, kurie sulauktų europinių fondų paramos. Jau atkreipėme Seimo dėmesį į šią problemą, laukiame įstatymų pataisų“.
Fondo aktyvistai įtaria, jog valdininkams šiuo atveju kuo mažiausiai rūpi vaikų interesai ir jų globa. Jų žiniomis, netrūksta asmenų, kurie anksčiau ir dabar žvalgosi į Melnragėje vaikams kažkada atrėžtą 96 arų žemės sklypą.
„Melnragėje žemės kainos dabar šoktelėjusios į neregėtas aukštumas. Pasižiūrėkite į skelbimus – vieną šalia mūsų sodybos esantį 5 arų sklypą prieš kelerius metus siūlyta pirkti už 750 tūkst. litų“, – kalbėjo V.Kairienė.
Teismai buvo palankūs savivaldybei – nuspręsta, kad agentūra neteisėtai disponuoja patalpomis. Birželio viduryje antstoliai pareikalavo, kad vaikų globotojai apleistų savivaldybės kontroliuojamas patalpas.
V.Kairienė prašė iškraustymą atidėti bent iki rugpjūčio 1-osios: „Parašėme projektą dėl vaikų vasaros stovyklos, priimtume juos ir iš socialinės rizikos šeimų, nes mums padeda savanoriai, viešųjų darbų darbininkai. Sulaukiau atsakymo, kad jeigu geruoju neišsikelsime, bus griebtasi prievartos. Sklype jau pasidarbavo žemėtvarkininkai“.
Vykdant teismo sprendimą, agentūra buvo iškraustytą per dieną. Baldus, vaikų žaislus, kitą fondo įturtą atkyvistai perdavė nepasiturinčioms šeimoms. V.Kairienės kasacinį skundą Lietuvos aukščiausiasis teismas atmetė.
Apleisti namai virs vaiduokliais?
Klaipėdos savivaldybės administracijos vadovas Saulius Budinas mano, kad iš vaikų globos agentūros atkovotą žemės sklypą būtų protingiau sujungti su kitu, esančiu šalia. Tada, esą būtų galima suformuoti dar vieną didelį apie 80 arų socialinės paskirties žemės sklypą, statyti naują pastatą.
„Vis dar svarstome, kas čia turėtų būti – vaikų darželis ar senelių namai. Šiuo metu apie 300 ikimokylinio amžiau vaikų, daugiausiai iš šiaurinės miesto dalies, laukia eilės į darželius. Gyventi senelių namuose nori apie šimtas žmonių. V.Kairienės fondui siūlėme kitas patalpas, bet ji nepanoro ten keltis“ – kalbėjo S.Budinas.
Melnragėje atlaisvintą teritoriją norima perleisti kitoms vaikais besirūpinančioms organizacijoms, kurios, kaip V.Kairienės fondas, ten organizuotų vasaros stovyklas, kitokius renginius. Kada planai bus įgyvendinti – nežinia.
Mūšį pralaimėjęs fondas, regis, netiki iš Melnragės kilusios mero pavaduotojos Juditos Simonavičiūtės kalbomis, kad iš vaikų globotojų atkovota nemenka teritorija esą pirmiausia bus skirta gyventojų socialinėms reikėms.
Tokias žemes pajūryje vieni juokai pelningai parduoti verslininkams, prabangių kotedžų ir vilų statytojams, o ne vaikų globos namams arba senelių karšintotojams. Patirties privatizuojant Giruliuose buvusias ir esamas stovyklavietes, kuriose anksčiau klegėdavo visos Lietuvos vaikai, klaipėdiečiams tikrai netrūksta.
„Neabejoju, kad ištuštėję pastatai ilgainiui virs vaiduokliais. Taip jau atsitiko Vilniuje, iškrausčius ten veikusią organizaciją „Visos Lietuvos vaikai“ iš jos būstinės Antakalnyje. Paliktų patalpų niekam nebereikia – stovi apleistos ir nenaudojamos“, – tokį patį likimą ir Melnragės statiniams prognozuoja V.Kairienė.