Šiurpus nusikaltimas buvo įvykdytas dar 2009 metų birželio 6 dieną Tauragės rajono Oplaukio kaime, kur gyveno Dyteris Skarius ir R.Mickevičiūtė, savo sodyboje priglaudusi bendraamžį sugyventinį Kastytį Šimonį.
Trijų vaikų motina R.Mickevičiūtė slėpė žudynes.
Vėliau išsiaiškinta, kad ji net šiek tiek prisidėjo prie nusikaltimo – sugyventiniui, su kuriuo susilaukė dukters, trinktelėjo grėblio kotu.
Po to K.Šimonį mušė, smaugė, badė peiliu kitas Oplaukio kaimo gyventojas 58-erių D.Skarius.
Prieš teismą dabar stoję abu kaltinamieji visiškai prisipažino.
Po 5 metų suimtas D.Skarius pats parodė vietą, kur užkasė nužudytą žmogų.
Po išgertuvių – muštynės
Žudynių išvakarėse R.Mickevičiūtės sodyboje vyko išgertuvės.
Ryte pabudęs K.Šimonis buvo blogos nuotaikos, supykęs kumščiu vožė į galvą sugyventinei – prakirto jai lūpą.
Po to prie sodybos pasirodė kaimynas D.Skarius. Tarp vyrų kilo kažkoks konfliktas – abu susikibo kieme prie obels. Išsilaisvinęs K.Šimonis puolė bėgti į pakalnę, o D.Skarius – jam iš paskos.
Pievoje D.Skarius pasivijo K.Šimonį. Aptalžė jį kumščiais, keliskart peiliu dūrė į šoną, smaugė, trenkė į galvą buku daiktu.
Po to D.Skarius nupėdino į motinos namus, bet po kurio laiko grįžo atgal pasižiūrėti, ar jo sumuštas K.Šimonis dar gyvas.
Lavoną užkasė sodyboje
„Buvo truputėlį gyvas. Dar šiltą už pažastų nuvilkau į krūmus, kur aukšta žolė, o po to sugrįžau namo žiūrėti televizoriaus“, – teisme pasakojo dvi vidurinės mokyklos klases baigęs D.Skarius.
Vakare D.Skarių vėl persmelkė nerimas. Žudikas, matyt, suprato, kad užmušė žmogų, todėl nusprendė paslėpti nusikaltimo įkalčius.
Tos pačios dienos pavakarę D.Skarius, sugrįžęs į R.Mickevičiūtės sodybą ir susiradęs karutį, vėl grįžo į pievą, kur buvo palikęs merdėti K.Šimonį.
Žudikas lavoną atgabeno į R.Mickevičiūtės sodybą ir užkasė duobėje prie ūkinio pastato, netoli šieno ritinių.
D.Skarių ir R.Mickevičiūtę siejo tik kaimyniški santykiai – vyras ateidavo į jos sodybą padirbėti.
Teisme D.Skarius aiškino, kad tą rytą K.Šimonis sukėlė konfliktą pirmas jam smogęs: „Prismaugiau jį, nes mušė šeimininkę.
Buvau blaivus, peilio neturėjau. Kai jį užkasiau, su Rita daugiau nebendravome.“
Trinktelėjo grėblio kotu
Artimiausias kaimynas Romualdas Petrauskas teisme prisiminė, kad tą dieną D.Skarius buvo užsukęs ir pas jį į namus: „Kiek tada išgėrėme, neprisimenu. Jam išėjus virtuvėje pasigedau peilio.“
R.Mickevičiūtė nepasakė, ar D.Skarius tuo metu buvo apkvaitęs nuo alkoholio: „Net būdamas blaivus jis atrodo kaip girtas.“
Sodybos šeimininkė tikino nemačiusi, kaip vyrai tą dieną mušėsi pakalnėje – sugyventinio nepasigedusi, jo niekur neieškojusi.
Vėliau teismo medicinos ekspertai ištyrė atkastus aukos palaikus ir nustatė, jog K.Šimoniui nuo smūgio lūžo raktikaulis.
„Trenkiau jam į kuprą grėbliuku, negalėjau smarkiai sužaloti“, – sakė R.Mickevičiūtė, kurią prislėgė kaltinimai ir dėl nusikaltimo slėpimo, ir dėl nesunkaus žmogaus sveikatos sutrikdymo.
Melavo, kad vyras išvyko
Po savaitės R.Mickevičiūtė sugyventinio drabužius atnešė jo broliui. Ji tvirtino nežinanti, kur yra išėjęs iš namų ir negrįžtantis K.Šimonis.
„Ji mane įtikinėjo, kad Kastytis išvyko dirbti į užsienį“, – pokalbius su R.Mickevičiūte prisiminė nužudytojo brolis Kęstutis Šimonis.
Dingusiojo giminaičiai kreipėsi į policiją – buvo paskelbta vyro paieška. Po ketverių metų ji buvo nutraukta.
Tuo metu visas Oplaukio kaimas jau kalbėjo, kad D.Skarius nužudęs K.Šimonį ir kažkur jį užkasęs. Įtarinėta, kad jam padėjusi ir Rita.
Po 5 metų atnaujinus tyrimą D.Skarius prisipažino mirtinai sumušęs K.Šimonį ir užkasęs lavoną R.Mickevičiūtės sodyboje.
Bijojo netekti vaikų
Sodybos šeimininkė neigė žinojusi apie žudynes: „Tik iš tolo mačiau D.Skarių kažką vežantį, kasantį duobę. Nemaniau, kad lavoną slepia.“
Tokios R.Mickevičiūtės kalbos neįtikino nužudytojo brolio: „Viską ji žinojo, bet tylėjo ir pasakas mums sekė. Jei anksčiau būtų pasakiusi, brolį būtume palaidoję kaip žmogų, o dabar tik kauleliai atkasti.“
Tauragiškė aiškino tylėjusi, nes bijojusi, kad ylai išlindus iš maišo ji irgi gali būti įtarta ir apkaltinta K.Šimonio nužudymu.
„Auginau tris nepilnamečius vaikus – kas juos prižiūrėtų mane uždarius į kalėjimą?“ – Klaipėdos apygardos teisme kalbėjo R.Mickevičiūtė.
D.Skarius patupdytas už grotų pernai lapkritį.
Užvakar teismas jo suėmimo laikotarpį pratęsė dar trims mėnesiams.
Gresia ir bausmė, ir ieškiniai
D.Skariui už tyčinį itin žiaurų nužudymą gresia laisvės atėmimo bausmė nuo 7 iki 15 metų.
R.Mickevičiūtė už tai, kad nepranešė apie nusikaltimą, gali netekti laisvės iki vienų metų.
Jeigu dar būtų įrodyta, kad tauragiškė nesunkiai sutrikdė sugyventinio sveikatą, jai grėstų papildoma bausmė iki 5 metų.
Nužudytojo brolis iš D.Skariaus reikalauja 20 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.
K.Šimonis su kita sugyventine susilaukė dviejų dukrų. Jos irgi pareikalavo moralinės skriaudos atlygio – po 20 tūkst. eurų.
„Iš kur aš gausiu tiek pinigų, ieškinius reikia mažinti“, – teisme lemeno D.Skarius.
