Prokuratūra prašo kaip nepagrįstas panaikinti liepos 22 dieną
priimtas Klaipėdos apygardos teismo nutartis paleisti iš kardomojo
suėmimo Saulių Velečką, Norbertą Tučkų, Audrių Petkauską ir
Tadą Petrošių. Kaltinamuosius prašoma vėl suimti. Vietoje
suėmimo kaltinamieji sumokėjo po 30 tūkst. eurų piniginius
užstatus, iš jų paimti dokumentai. Be to, jiems šešiems
mėnesiams skirta intensyvi priežiūra – vyrai dėvi elektroninius
stebėjimo prietaisus ir negali išeiti iš namų. Vienintelė
išimtis – dalyvavimas teismo posėdžiuose.
Apeliacinio teismo posėdyje dalyvavęs Generalinės prokuratūros
prokuroras Zdzislavas Tuliševskis sakė, jog nebuvo pagrindo
švelninti kardomosios priemonės, nes byla susijusi su organizuotu
nusikalstamumu, kuris kelia grėsmę visuomenei, kova su organizuotu
nusikalstamu svarbi tiek nacionaliniams, tiek tarptautiniams
interesams, nes organizuotas nusikalstamumas peržengia valstybių
sienas.
Į teismo posėdį buvo atvykęs tik S.Velečka su savo advokatu.
„Ilgą laiką esu kalinamas nežmoniškomis sąlygomis. Dvejus
metus manęs negalėjo nuvežti pas gydytojus dėl nugaros, man
nutirpo kojos. Teismo posėdžiai paskirti spalio mėnesį, lapkritį
ir gruodį, prie Naujus metus posėdžiai dažniausiai neįvyksta. Aš
iš dalies pripažinau kaltę, žinau, kad ne mažiau kaip dešimt
metų būsiu nuteistas, žinau, kad sėdėsiu. Prokuroras sako, kad
bėgs ir slėpsis – jau anksčiau būčiau pasislėpęs, neturiu
tokių minčių“, – posėdyje kalbėjo S.Velečka.
Ginčydamas suėmimo panaikinimą, prokuroras Z.Tuliševskis
akcentavo, kad paskirtas piniginis užstatas kaltinamiesiems yra jiems
pakankamai menka suma.
„Kratos metu pas S.Velečką buvo rastas 30 tūkst. eurų
vertės laikrodis. Prasti vieną laikrodį dėl laisvės, manau, nėra
problema“, – sakė prokuroras.
Suėmimas keturiems „agurkiniais“ buvo paskirtas 2013 metų
sausio 22 dieną. Nelaisvėje jie jau išbuvo daugiau kaip trejus
metus ir šešis mėnesius. Klaipėdos apygardos teismas nusprendė,
jog tokį ilgą laiką laikant asmenį suėmime, tolesnis pačios
griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – termino
tęsimas gali būti vertinamas kaip Europos žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių
teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką bei
teisę būti paleistam proceso metu, pažeidimas.
Z.Tuliševskis sakė, kad Klaipėdos apygardos teismas savo
nutartyje dėl paleidimo į laisvą užsitęsus nagrinėjimui rėmėsi
bylomis, kurioje nagrinėti pavienių asmenų įvykdyti nusikaltimai,
jose nekalbama apie organizuotas grupes.
Prokuroras savo kalboje citavo kelias bylas, kurias su organizuotu
nusikalstamumu susiję lenkai buvo iškėlę prieš savo valstybę
Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT). Viena byla, pasak prokuroro,
buvo nagrinėjama ketverius metus, ir EŽTT pateisino tokią suėmimo
trukmę, nes byla buvo susijusi irgi su narkotikais.
„EŽTT visiškai pateisina ilgą suėmimo taikymą, bylose,
susijusiose su organizuotu nusikalstamumu“, – sakė
Z.Tuliševskis.
Teismo posėdyje proceso dalyviai pastebėjo, kad byla ilgai
nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, teismas galbūt netinkamai
organizuoja savo darbą. Be to, kai kurie kaltinamieji, pasak
prokuroro, vilkino procesą, simuliuodami psichikos ligą ir tam
nustatyti buvo skirta ekspertizė. Šiuo metu byla nenagrinėjama,
artimiausias posėdis numatytas tik spalio pabaigoje. Prieš tai byla
nagrinėta tik vasarį.
Nutartis dėl prokuroro skundų teismas skelbs penktadienį.