Liepos viduryje Šiaulių apygardos teismas pradėjo nagrinėti
šnipinėjimu kaltinamo buvusio Lietuvos kariuomenės Karinių oro
pajėgų (KOP) Aviacijos bazės karininko, kapitono Sergejaus Pusino,
Rusijos piliečio S.Moisejenkos ir dar vieno Lietuvos piliečio –
Aino Kazlausko baudžiamąją bylą.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2014-ųjų gruodį, Antrajam
operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos
ministerijos (AOTD) surinkus informacijos, kad Lietuvos kariuomenės
KOP Aviacijos bazės karininką S.Pusiną dar 2012 metais užverbavo
Rusijos žvalgybos tarnyba. Tyrimo duomenimis, šios
tarnybos pavedimu S.Pusinas rinko ir per Rusijos pilietį
S.Moisejenką perduodavo Rusijos žvalgybos tarnybą dominančią
informaciją.
Šioje byloje kaltinimą palaikantis Generalinės prokuratūros
prokuroras Redas Savickas BNS patvirtino, kad S.Moisejenka anksčiau
turėjo Lietuvos pilietybę ir net slėpė turįs Rusijos pilietybę.
„Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis turi ir Rusijos
pilietybę, todėl Lietuvos pilietybės neteko kompetentingų organų
sprendimu. Rusijos pilietybę jis slėpė, į Rusiją vykdamas net
vizas gaudavo. Bet jį sulaikius, Rusijos ambasada patvirtino jį
esant Rusijos piliečiu. Be to, per kratas rasti paslėpti jo
dokumentai“, – BNS sakė prokuroras.
Baudžiamosios bylos duomenimis, Rusijos pilietis S.Moisejenka per
slaptus susitikimus perduodavo ir patikslindavo Rusijos žvalgybos
tarnybos užduotis, instruktuodavo S.Pusiną, kokiais būdais rinkti
informaciją ir kokias informaciją fiksuojančias technines priemones
naudoti. S.Moisejenka taip pat yra perdavęs S.Pusinui techninių
priemonių, specialiai skirtų žvalgybinei veiklai vykdyti, bei
pinigų techninėms priemonėms įsigyti. Bylos duomenimis,
kaltinamasis S.Moisejenka už surinktą ir perduotą informaciją
S.Pusinui mokėjo nuo 500 iki 1000 eurų.
Asmenų susitikimai vyko Lietuvoje, laikantis ypatingos
konspiracijos, kaip teigia prokuratūra, profesionaliai slepiant
būsimų susitikimų datą, laiką ir vietą.
S.Pusinas kaltinamas surinkęs ir nuo 2012 metų iki 2014 metų
pabaigos perdavęs informaciją apie Lietuvos kariuomenę bei NATO oro
policijos misijų veiklą, šias misijas vykdžiusių karinių
orlaivių skrydžius, karinius mokymus, karinių pajėgumų
dislokacijos vietas, Lietuvos kariuomenės ir NATO ISAF (Tarptautinių
saugumo paramos pajėgų) operacijas Afganistane, apie nuotoliniu
būdu valdomus žvalgybinius orlaivius, šių orlaivių skrydžius ir
galimas dislokacijos vietas. Jis taip pat kaltinamas perdavęs
Lietuvos krašto apsaugos ministerijos dokumentų kopijas, kai kurių
KOP Aviacijos bazės karininkų asmens bylų kopijas. Dalis perduotų
dokumentų buvo įslaptinti ir sudarė tarnybos paslaptį.
Tyrėjų duomenimis, informaciją S.Pusinas rinko savo tarnybos
vietoje, taip pat NATO operacijų Afganistane vykdymo metu – tam jis
naudojo vaizdo įrašymo įrangą, informaciją perdavinėjo tiek
žodžiu, tiek nukopijavęs dokumentus ar įrašius į įvairias
laikmenas.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą ir atliekant kratas įvairiuose
objektuose taip pat rastas didelis kiekis sprogmenų, šaudmenys,
rankinės granatos su sprogdikliais, apie 1,6 kg didelės
sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos, daugiau kaip 50
vienetų įvairaus kalibro šaudmenų.
Šia nusikalstama veika kaltinamas S.Moisejenka bei kitas Lietuvos
pilietis A.Kazlauskas, pas kurį ir rasta didžioji dalis
sprogstamosios medžiagos, rankinės granatos bei šaudmenys.
Šnipinėjimu kaltinami 34 metų S.Pusinas ir S.Moisejenka yra
suimti nuo 2014 metų gruodžio 29 dienos.
Už šį nusikaltimą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės
atėmimą nuo trejų iki penkiolikos metų. Teismo sprendimu,
suėmimas jiems pratęstas iki rugsėjo 29 dienos.
36 metų A.Kazlauskui, kuriam kaltinimai dėl šnipinėjimui nėra
pateikti, tik dėl nelegalaus sprogmenų laikymo, skirtos kitos
kardomosios priemonės, jis teismo laukia laisvėje.
Šiaulių apygardos teismo atstovas spaudai Vytautas Jončas BNS
sakė, kad teismas bylą nagrinėja už uždarų durų. Pirmajame
posėdyje liepos 14 dieną paskelbtas kaltinamasis aktas, suplanuoti
posėdžiai, kurie vyks rugsėjį-gruodį.