Užpuolė vidury dienos
Penkiolikmetės mergaitės mama pasakojo, kad dukra kartu su drauge po pamokų ėjo namo, kai prie jų netikėtai prisistatė keturios juodaodės merginos.
„Jos ėjo parduotuvių gatve. Prie jų priėjo keturios juodaodės. Jos vilkėjo kitokia uniforma, bet irgi buvo moksleivės. Viena jų mano dukros paklausė, kiek valandų. Čia jau žinoma istorija, kad jei paklausia, kiek valandų, tai tikriausiai nori pavogti telefoną“, – pasakojo Oksana.
Tai žinodama mergaitė atsisakė išsitraukti telefoną ir pasakyti, kiek valandų. Lietuvaitė kartu su drauge apsisuko eiti toliau, tačiau keturios merginos pradėjo jas sekti. Eidamos iš paskos jos Oksanos dukrą ir jos bendraklasę koneveikė, keikė ir kitaip tyčiojosi.
„Paėjus gal kokius du šimtus metrų, ties parduotuvėmis, viena iš tų keturių mergaičių spyrė mano dukrai į nugarą, ji pargriuvo. Žmonių aplink buvo šimtai, bet nė vienas nereagavo.
Mes nuolat šaukiame, kad vaikus reikia saugoti, o čia niekas nereagavo, niekas neatsisuko“, – pasakojo mergaitės mama.
Užpulta mergaitė pasakojo, kad skriaudikės viską filmavo telefonu.
Pagalbos nesulaukė
Oksanos dukra, apimta išgąsčio, įbėgo į pirmą pasitaikiusią parduotuvę. Mergaitė su ašaromis akyse kreipėsi į pardavėjas pagalbos, tačiau šioms situacija neatrodė grėsminga.
„Jos tiesiog paprašė mano mergaitės išeiti iš parduotuvės. Tos keturios juodaodės irgi įbėgo į parduotuvę ir pardavėjoms pasakė, kad jos mano dukros draugės ir taip žaidžia. Mano dukra jau verkė, prašė padėti, bet pardavėjos nieko nedarė“, – pasakojo Oksana.
Išsigandusi mergaitė paskambino tėčiui. Netrukus jis atvyko pasiimti dukters. Tėčiui atvykus keturios mergaitės puolė ir jį.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
„Iš karto išsikvietė policiją. Jie atvažiavo, jie papasakojo, kas nutiko. Tos keturios mergaitės jau buvo pabėgusios. Kai papasakojo, kokios buvo užpuolikės, policija pasakė, kad juodaodžius atpažinti labai sunku, nes jie visi vienodi.
Tiesiog pasakė, kad jei jas pamatysime dar kartą, iš karto skambintume ir kviestume policiją“, – prisiminė nuskriaustos mergaitės mama.
Pastatė į akistatą
Pašnekovė suprato – policija nieko neieškos, tad kartu su seserimi leidosi į užpuolikių paiešką.
„Policija sakė, kad paims parduotuvės, į kurią įbėgo mano dukra, kameros įrašus. Tie įrašai saugomi 24 valandas, o po to trinami.
Kitą rytą mes su seserimi nubėgome į tą parduotuvę, paklausėme, ar policija buvo atėjusi įrašų. Pardavėjos patikino, kad ne. Tuomet mes paprašėme, kad jos netrintų tų įrašų. Policija net nesiteikė atvykti į parduotuvę apklausti pardavėjų“, – pasakojo Oksana.
Ji su seserimi parduotuvėje pažiūrėjo vaizdo įrašus ir, kaip sakė, pamatė, kad juose užpuolikių veidai aiškiai matomi, o ir pačios pardavėjos teigė galėsiančios atpažinti mergaites.
Vakarop, kai Oksanos dukrai baigėsi pamokos, jos kartu nuėjo į tą pačią parduotuvių gatvę ir surado užpuolikes.
„Mes jų nelietėme, tik pasekėme, kad nepamesime iš akių ir galime iškviesti policiją. Mano dukra patyrė labai didelį stresą, o atvykusi policija pastatė mano dukrą ir tas mergaites akis į akį ir liepė pirštu parodyti, kuri jai spyrė.
Ji atpažino ir tą mergaitę, ir kitas, bet nedrįso akis į akį to pasakyti. Policininkas pasakė, kad jeigu ji nedrįsta, tai skriaudikes turi paleisti, ir paleido“, – pasakojo Oksana.
Išsigandusi mergaitė praėjus porai minučių po to, kai užpuolikės buvo paleistos, pareigūnams pasakė, kad tai tikrai tos pačios mergaitės, tačiau ji išsigandusi ir nedrįsusi prie jų garsiai kalbėti.
„Jie pastatė vaiką į akistatą. Juk ir kai kurie suaugusieji nedrįsta to padaryti. Pasakė mano dukrai, kad jau per vėlu ir jos parodymai nieko nereiškia. Aš manau, kad tai diskriminacija dėl to, kad mes – lietuviai.
Jei mano dukra būtų užkliudžiusi juodaodes, būtų visai kitaip viskas pasibaigę. Dabar nieko nebus, mano dukra teisybės nesulauks“, – piktinosi mergaitės mama.
Bijo eiti į parduotuvę
Oksana pasakojo, kad jos dukra vis dar neatsigauna po įvykio.
„Šiuo metu laukiame susitikimo su gydytoju dėl patirto streso. Anksčiau ji eidavo drąsiai ir į parduotuvę, ir į parką. Dabar prašo, kad visur ją lydėčiau, nes bijo.
Paprašė telefone įvesti greitojo rinkimo mygtuką, kad, jei kas, iš karto galėtų mums skambinti. Nepasitiki policija, nes pamatė, kaip jie nepadėjo ir dar streso sukėlė“, – sakė mama.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Ji nežino, ar išpuolis prieš dukrą bei policijos elgesys susijęs su tuo, kad Jungtinė Karalystė nusprendė pasitraukti iš Europos Sąjungos, tačiau yra įsitikinusi, kad jei jos dukra būtų britė, tokia situacija nebūtų nutikusi arba būtų išspręsta kitaip.
Išpuoliai prieš ES piliečius tiriami
Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje atstovai teigė, kad po „Brexit“ referendumo ambasada gavo pranešimų apie dešimt galimų neapykantos nusikaltimų atvejų. Dėl penkių pradėti policijos tyrimai.
„Ambasados konsuliniai pareigūnai ir garbės konsulai nuolat palaiko ryšį su Jungtinės Karalystės institucijomis. Po birželio referendumo įvyko daug aukšto lygio Lietuvos ir Jungtinės Karalystės atstovų susitikimų, telefoninių pokalbių, kurių metu buvo aptarti Lietuvos piliečių apsaugos Jungtinėje Karalystėje užtikrinimo klausimai.
Ambasada yra gavusi Jungtinės Karalystės institucijų patikinimą, kad visi išpuoliai prieš Europos Sąjungos piliečius bus nuodugniai ištirti.
Po referendumo išties jaučiama kiek padidėjusi įtampa šalyje. Bendras neapykantos nusikaltimų skaičius prieš Europos Sąjungos piliečius buvo išaugęs, tačiau pastaruoju metu fiksuojamos mažėjimo tendencijos“, – teigė Lietuvos ambasados atstovai.
Būtina kreiptis į institucijas
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai teigė, kad jei tokia situacija būtų nutikusi ne Jungtinėje Karalystėje, o Lietuvoje, nuo smurto nukentėjusios nepilnametės tėvai būtų turėję kreiptis ne tik į policiją, bet ir į teritorinį vaiko teisių apsaugos skyrių.
„Nepilnamečiam ar pilnamečiam asmeniui nukentėjus nuo smurto pirmiausia reikia apie tai pranešti policijai, kuri turėtų spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindų.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Be to, jei nuo smurto nukenčia nepilnametis, policija arba tėvai turėtų informuoti ir teritorinį vaiko teisių apsaugos skyrių. Jis spręstų paslaugų nukentėjusiam nepilnamečiui teikimo poreikio klausimą. Nustatęs, kad yra poreikis teikti vaikui tokias paslaugas, vaiko teisių apsaugos skyrius organizuotų jų teikimą.
Taip tokio pobūdžio situacijoje reaguotų Lietuvos Respublikos institucijos.
O Jungtinės Karalystės institucijos vadovaujasi Jungtinės Karalystės nacionaliniais teisės aktais.
Jei mergaitės tėvams ir jų nukentėjusiai nuo smurto dukrai, jų nuomone, Jungtinės Karalystės institucijos nesuteikia reikiamos pagalbos, jie turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą Jungtinėje Karalystėje su prašymu jiems padėti, kad būtų gauta reikiama pagalba“, – teigė tarnybos atstovai.