Tyrėjai pavėlavo maždaug vienerius metus – tiek laiko
pritrūko, kad klaipėdietis būtų perduotas baudžiamajam
persekiojimui už prieš 21 metus įvykdytą nusikaltimą.
Senatis dėl Vokietijoje įvykdyto nusikaltimo suėjo 2015 metų
liepos 10 dieną, tuo metu klaipėdietis buvo sulaikytas tik šių
metų pavasarį. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad tokiu
atveju lietuvio perdavimas Vokietijai baudžiamajam persekiojimui
pagal šios šalies arešto orderį yra negalimas.
„Mes vykdėm teisinės pagalbos prašymą pagal vokiečių
nurodymus, taktiką. Aišku, apmaudu ir kyla klausimas, ar įvykdytas
tikrasis teisingumas. Visiems apmaudu – ir vokiečių pareigūnams,
kurie įdėjo daug darbo, ir mūsų valdybai. Daug kas dirbo šioje
byloje, mes padarėm viską, ką galėjom. Buvo malonu dirbti su
vokiečių pareigūnais, bet yra kaip yra“, – BNS sakė Klaipėdos
apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos
Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos vyresnysis tyrėjas Arnoldas
Strumila. Šiam pareigūnui Vokietijos Liubeko policija pareiškė
padėką už pagalbą atliekant tyrimą.
„Norime pabrėžti, kad būtent pareigūno Arnoldo Strumilos
dėka pavyko nustatyti iki šiol buvusį nežinomą Airijoje
gyvenantį nusikaltimo bendrininką“, – rašoma vokiečių
pareigūnų padėkoje.
Vokietijoje už nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis taikomas
laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Senaties termino tokiems
nusikaltimams šioje valstybėje nėra.
Įtariama, kad klaipėdietis D.T, kuriam dabar yra 42 metai, 1995
metų liepos 2-3 dienomis kartu su kitu lietuviu V.D. Vokietijoje,
Liubeko mieste, nužudė iš Tuniso kilusį automobilių prekeivį.
Vyras buvo mirtinai sužalotas peiliu ir atsuktuvu, jo žmona bute
pasigedo nemažos pinigų sumos. Pareigūnai įtarė, kad nužudymo
motyvu galbūt ir buvo pinigai. Bylos duomenims, tiek lietuviai, tiek
Vokietijos gyventojas prekiavo automobiliais.
Įvykio metu Vokietijos teisėsauga atliko intensyvius, plataus
masto tyrimo veiksmus, surinko daug informacijos. Iš surinktų
duomenų buvo padaryta išvada, kad nusikaltimą įvykdė du asmenys,
tačiau tąkart identifikuoti įtariamųjų nepavyko.
Apdorojant senas bylas, pavyko nustatyti įvykio vietoje ant
cigarečių nuorūkų paliktus dviejų vyriškių DNR profilius. Po
beveik 20 metų paaiškėjo naujų duomenų, o siūlo galas atvedė į
Lietuvą.
Atlikus kompleksinius tyrimo veiksmus, sutapus DNR,
nustatyta, jog vienas iš įtariamųjų, 42 metų amžiaus vyras,
vieną kartą teistas už nesunkų nusikaltimą, gyvena Klaipėdoje.
D.T. 1997 metais gegužę Klaipėdos teismo buvo nuteistas už
melagingų parodymų davimą. Kadangi vyras padarė naują
nusikaltimą po nusikaltimo Vokietijoje, tai pailgino senaties
terminą, tačiau tik 7 dienomis.
Šiemet gegužės 26 dieną D.T. buvo suimtas dviem mėnesiams,
tačiau birželio 7 dieną Klaipėdos apygardos teismas vyrą iš
suėmimo paleido, jam skirtas namų areštas šešiems mėnesiams,
paimti dokumentai.
Įtariamąjį nužudymu išaiškino Klaipėdos apskrities
vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių
nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai. Jie įvykdė penkis
Vokietijos tarptautinės pagalbos prašymus.
Iš pradžių įtariamasis visas aplinkybes kategoriškai neigė
ir savo bendro neišdavė, jis net bandė parduoti savo turtą,
baimindamasis prarasti, jeigu būtų suimtas ir nuteistas.
Įtariamasis su pertraukomis apie 12 metų gydėsi psichiatrijos
ligoninėje, kur jam ir buvo pareikšti įtarimai. Kaip skelbė
policija, neatmetama galimybė, kad sveikatos sunkumus jam sukėlė
našta, kurią jis jautė dėl galbūt įvykdytos žmogžudystės.
Policijai pavyko nustatyti ir antrąjį įtariamąjį, kuris jau
buvo teistas už beveik analogišką nusikaltimą: pasikėsinimą
nužudyti, tik tą kartą, 1997 metais aukai laimingo atsitiktinumo
dėka pavyko išgyventi. Kaltinamasis buvo nuteistas 11 metų
nelaisvės. Tyrimo metu nustatyta, kad antrasis įtariamasis V.D. jau
kurį laiką gyvena Airijoje.
Vokietijai pasitelkus tarptautinę organizaciją „Eurojust“,
vienu metu buvo derinami bendri ikiteisminio tyrimo veiksmai
Lietuvoje, Airijoje ir Vokietijoje.
Lietuvos generalinė prokuratūra atsakyme BNS nurodo, kad jeigu
pagal Europos arešto orderį vykdančiosios valstybės (šiuo atveju
Airijos) įstatymus nėra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio
priėmimo senatis, jie gali perduoti sulaikytą asmenį baudžiamajam
persekiojimui vykdyti Europos arešto orderį išdavusiai valstybei.
Šiuo metu Lietuvos Baudžiamasis kodeksas numato 30 metų
apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą už
nusikaltimą, susijusį su kito žmogaus gyvybės atėmimu.
„Tačiau naujas įstatymas negalioja atgal, jeigu jis sunkina
asmens padėtį, todėl už 1995 metais padarytą nusikaltimą
negali būti taikomas“, – teigia prokuratūra.