Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos
valdybos pareigūnai įtaria, kad turto pasisavinimu ir apgaulingu
apskaitos tvarkymu įtariamas verslininkas per trejus metus iš savo
vadovaujamos įmonės pasisavino daugiau kaip 55 tūkst. eurų.
Bendrovės vadovas, už šias lėšas turėjęs pirkti automobilių
detales, mokėti atlyginimus, buhalterinės apskaitos dokumentais
pagrindė tik dalį iš įmonės kasos paimtos sumos, o likusių pinigų
negrąžino.
Autoserviso vadovas vėliau siekė pateisinti lėšų trūkumą –
parengė netikrus kasos pajamų orderius. Iš pradžių nurodė, kad
įnešė nepanaudotą avansą, bet tą pačią dieną kasos išlaidų orderyje
įrašė, kad jam išmokėta 47 tūkst. eurų paskola. Iki paskolos
sutartyje numatyto termino verslininkas bendrovei pinigų negrąžino.
Po kurio laiko bendrovei buvo paskelbtas bankrotas. Tyrėjai
išsiaiškino, kad vadovas bankroto administratoriui neperdavė
likusio bendrovės turto: pasisavino kasoje buvusius grynuosius
pinigus, atsargines automobilių detales, degalus. Šio turto bendra
vertė siekia apie 8 tūkst. eurų.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą automobilių serviso vadovas dėl
pasisavintų tūkstantinių sumų ir apgaulingo apskaitos tvarkymo gali
būti baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.
Baigtam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos
prokuratūra. Baudžiamoji byla perduota Kauno apygardos teismui.