Panevėžio vyskupijos kancleris Romualdas Zdanys Vilniaus miesto apylinkės teismo koridoriuje vakar ištiesė ranką apie kunigų seksualinę prievartą viešai prabilusiam 42 metų pasvaliečiui Dainiui Černui.
„Pedofilų gynėjui aš rankos neduosiu. Ar jums ne gėda, kunige? Kaip jūs galėsite sėstis į klausyklą, kaip jūs galėsite klausyti išpažinčių? Jūs bandote išsukti pedofilą“, – atšovė šiuo metu Danijoje gyvenantis vyras.
Pedofilijos neįžvelgė
D.Černas tvirtino, jog dar būdamas 17-metis patyrė lytinę Panevėžio vyskupijos monsinjoro Juozapo Antanavičiaus prievartą. Šiam dvasininkui tuomet buvo 62 metai.
„Kai J.Antanavičius su manimi taip pasielgė, aš dar ėjau į mokyklą, stengiausi gyventi dorą krikščionišką gyvenimą ir net nebuvau bučiavęs mergaitės. Aš jaučiausi kaip vaikas, todėl sakau, kad tai buvo pedofilija“, – emocingai kalbėjo D.Černas.
Panevėžio vyskupijos kancleris R.Zdanys teismui bandė įrodyti, jog tai, kas dar prieš 25 metus įvyko tarp J.Antanavičiaus ir moksleivio, nebuvo pedofilija. Tai pripažino ir Vatikanas.
Prašė Vatikano patarimo
Bažnytiniam teismui vadovaujantis R.Zdanys aiškino, jog pagal Bažnyčios kanonus nepilnamečiu laikomas jaunuolis iki 16 metų.
Nors bažnytinio tyrimo duomenys paprastai nėra viešinami, J.Antanavičiaus veiksmus tyręs R.Zdanys teisme sutiko papasakoti apie šį procesą.
Bažnytinis tyrimas buvo pradėtas 2009 metais, oficialiai gavus D.Černo pareiškimą.
Visi apklausų protokolai ir tyrimo metu surinkti duomenys buvo išversti į italų kalbą ir išsiųsti Apaštalų Sostui Vatikane, kad ši institucija pateiktų rekomendacijas, kaip elgtis toliau.
Apaštalų Sostas nustatė, jog tai nebuvo pedofilija, bet galbūt buvo panaudota prievarta. Tačiau šiam įvykiui jau buvo suėjęs senaties terminas. Tuo metu tai buvo penkeri metai.
„Vatikanas tada patarė, kad sprendimą dėl monsinjoro priimtų vietos valdžia“, – prisiminė R.Zdanys. Tuo metu Panevėžio vyskupijai vadovavo vyskupas Jonas Kauneckas.
Bausmė atrodė per griežta
Vyskupas skyrė J.Antanavičiui tam tikrų apribojimų. Monsinjorui jie pasirodė per griežti, todėl jis pats kreipėsi į Vatikaną.
Vyskupų kongregacija nutarė, kad J.Kaunecko paskirtos sankcijos – per griežtos, ir nusprendė jas sušvelninti. J.Antanavičius kreipėsi ir į dar aukštesnę Vatikano instituciją, bet sprendimas nepasikeitė.
2010 metų pradžioje J.Antanavičius buvo pašalintas iš Upytės parapijos klebono pareigų.
Vėliau J.Kaunecko sprendimu garbaus amžiaus kunigui J.Antanavičiui buvo apriboti vieši kunigiški veiksmai ir rekomenduotas atgailos gyvenimas.
Vyskupas ilgai tylėjo
J.Černas ir jo advokatas buvo prašę į teismo posėdį iškviesti ir J.Kaunecką, tačiau buvęs vyskupas šiuo metu yra išvykęs į užsienį.
J.Kauneckui dar teks pasiaiškinti dėl to, kodėl iš karto nereagavo į D.Černo skundus.
Pasvalietis teigė pirmąjį skundą apie J.Antanavičiaus veiksmus vyskupui pateikęs dar 2004 metais.
Dėl to, kad Bažnyčia nereagavo į jo skundus, o prokurorai tikėjo tik vyskupijos informacija, D.Černas pateikė ieškinį valstybei, kuriai atstovauja Generalinė prokuratūra ir Panevėžio vyskupija.
Išsiuntė dešimtis laiškų
D.Černas įsitikinęs, jog prokurorai specialiai stengėsi išsukti nuo atsakomybės monsinjorą J.Antanavičių ir jo nusikaltimų netyrė dėl senaties.
Kai prokurorai ėmė bendrauti su Panevėžio vyskupija, įtariamuoju tapo pats D.Černas – esą jis reketavo monsinjorą ir elektroniniuose laiškuose reikalavo beveik 2 milijonų eurų už panaudotą seksualinę prievartą.
Nuo 2005 iki 2010 metų Panevėžio vyskupija gavo apie 80 elektroninių laiškų.
Juose už panaudotą prievartą buvo reikalaujama sumokėti įvairias pinigų sumas, siūloma parduoti namą.
Apetitas smarkiai sumažėjo
Nors laiškai neturėjo nei autoriaus, nei adresato, dvasininkams buvo aišku, jog juos D.Černas siuntė J.Antanavičiui.
„Tuo niekada neabejojau nei aš, nei kiti. Laiškai buvo siunčiami iš D.Černo elektroninio pašto adreso. Mes juos perduodavome J.Antanavičiui, juk pinigų buvo reikalaujama iš jo“, – pasakojo R.Zdanys.
Didžiausia suma, kurios buvo reikalaujama iš J.Antanavičiaus, – 6 milijonai litų. Neįžvelgę reketo požymių prokurorai bylą nutraukė.
Dabar D.Černo norai kuklesni – jis tikisi gauti 600 tūkstančių eurų.
„Kodėl JAV, Airijoje ir kitose šalyse nusikaltimų aukos prisiteisia didžiules sumas, o lietuviai turi tenkintis kažkokiomis kompensacijomis?“ – svarstė kunigų nuodėmes paviešinęs vyras.
Kad monsinjoras galėjo padaryti nuodėmę, neatmetė ir kunigas R.Zdanys: „Kiekvienas neteisėtas, neleistinas, blogas elgesys yra nuodėmė, bet ne kiekviena nuodėmė yra nusikaltimas.“
Jaunam svečiui į arbatą pylė svaigalų?
* Ankstesniame teismo posėdyje D.Černas yra pasakojęs, kad pirmą kartą monsinjoras J.Antanavičius (nuotr.) prievartą prieš jį panaudojo, kai jam buvo 17 metų – iki pilnametystės buvo likę keli mėnesiai.
* Pasvaliečio teigimu, dvasininkas pirmiausia jį apsvaigino kažkokiu skysčiu, įpiltu į arbatą.
* D.Černas tvirtino, kad buvo prievartaujamas ir po kelių mėnesių, kai jam jau buvo sukakę 18 metų.
* Monsinjoras J.Antanavičius teisme tokias kalbas vadino kliedesiais: „Aš atsisveikindamas padaviau ranką, o kitą ranką uždėjau ant peties. Jis atsuko lūpas, tad į lūpas ir pabučiavau, būtų atsukęs žandą, būčiau į žandą ar ausį pabučiavęs. Pagrindinė mano kaltė yra ta, kad aš per daug lipšnus.“
* J.Antanavičių suerzino D.Černo teiginiai apie jį apsvaiginusią arbatą: „Į rūrą pripyliau, ne į arbatą. Tuomet jam buvo 18 metų, man 62. Matote, koks aukštas vyras, o aš – senis.“
