R.Pankevičius išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Jis buvo kaltinamas, kad dar 2014-ųjų rugsėjį, būdamas Panevėžio tarybos nariu, posėdyje svarstant klausimą dėl žydų labdaros organizacijos „Džoint“ veiklos atminimo įamžinimo Panevėžyje, viešai neigė nacistinės Vokietijos nusikaltimus žydų tautai ir asmenims, sakydamas, kad Lietuvos holokausto aukos pačios vienos kitus išžudė, kad Lietuvos getuose veikusi žydų policija prisidėjo prie žudynių per dieną myriop pasiųsdama tūkstančius tautiečių.
Teismas įvertino R.Pankevičiaus pasisakymą kaip neigiamo pobūdžio, neetišką. Teismo gauti duomenys iš Lietuvos istorijos instituto, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro patvirtino, kad kai kurie R.Pankevičiaus teiginiai neatitinka nustatytos istorinės tiesos.
Tačiau atsižvelgta į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto išvadą, kad R.Pankevičiaus pasisakyme nėra įžvelgiamas noras apskritai diskriminuoti žydus kaip tautybę ir skleisti jos atžvilgiu neapykantą, kelti nesantaiką. Be to, teismas pasisakymo žodžius vertino ne formaliai, o apžvelgiant visumą – jo turinį, formą, tikslą, vietą, reakciją į žodžius ir pan.
Kaip pranešė teismas, nenustatyta, kad R.Pankevičius savo pasisakymu siekė neigti holokaustą, kaip istorinį faktą, ar iškreipti jo esminius aspektus ir tai padaryti užgauliu, grasinančiu ar įžeidžiančiu būdu.
Įvertinus visas aplinkybes, teismas nustatė, kad R.Pankevičiaus padaryta veika nėra tokia pavojinga, kad būtų taikoma griežčiausia atsakomybės forma.
Teismo nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.
