Kas įvyko ketvirtadienio popietę Kaune? Iš pirmo žvilgsnio lyg ir nieko ypatingo. Būkime atviri, kumščiais kartais mosuojama ir daugiabučių kiemuose, ir prie Kauno marių ar prie naktinių girdyklų – panašių vaizdų kauniečiai tikrai yra matę.
Šį kartą ėjo keli „nuotykių“ ieškotojai, tarp kurių buvo ir mergina, Laisvės alėja ir nusprendė paauklėti statybininkus. Kuo užkliuvo namą naujinantys vyrai, galima tik spėlioti. Gal ne taip pažiūrėjo į „pramogautojų“ merginą, o gal net repliką paleido. Tačiau galima būtų lažintis, kad tikrai pirmi kūjais ir laužtuvais jaunuolių nepuolė.
Darbo drabužiais vilkintys, šalmais apsiginklavę vyrai ne tik apsigynė, bet ir sugebėjo vieną gatvės „erelį“ paguldyti ant žemės, o jį gynusią perekšlę privertė garsiai kudakuoti šaukiantis pagalbos ir juokinant praeivius. Mušeikos draugai tuo tarpu išsilakstė.
Ar mergina klykė nuoširdžiai baimindamasi dėl savo draugo likimo, ar tiesiog iš baimės, kad jei negins, pati bus nubausta – visos kompanijos išprievartauta, nuvežta į mišką ar numesta nuo tilto? Tokios bausmės esą yra numatytos dabartinių jaunimo gaujų garbės kodeksuose.
Įžūlaus išpuolio centrinėje Kauno gatvėje režisieriai, reikia tikėtis, sulauks deramo atpildo, nes policija pradėjo įvykio tyrimą. Muštynių vaizdus peržiūrėję kauniečiai praėjus vos kelioms valandoms komentaruose jau įvardijo ir chuliganų gyvenamąją vietą – VI forto rajoną, ir net kai kurias galimai tikras pavardes.
Tačiau nors ir kokia pamokoma būtų šios istorijos baigtis, juodą darbą muštynės atliko. Pasklidę vaizdai, kai vidury dienos užpuolami taikūs statybininkai, pasiuntė signalą ne tik apie brutalų neprognozuojamų jaunų chuliganų elgesį, bet ir apie nesaugų miestą.
Vienas išpuolis nubraukė gal net metų teisėsaugos pareigūnų darbą užtikrinant saugumą ir viešąją tvarką mieste. Nesistebėkite, jei į pranešimus apie sustiprintą budėjimą gatvėse, bendruomenės pareigūnų pagalbą policijai kurį laiką bus žiūrima su lengva šypsena. Vėl išpopuliarės posakis: skęstančiųjų gelbėjimas yra jų pačių reikalas. O tai reiškia, kad reikia mokėti apsiginti pačiam.
Sunku atsakyti, ar vienas muštynes gatvėje, tegul ir labai įžūlias, galima būtų laikyti nebaudžiamo chuliganų gaujų siautėjimo mieste pradžia. Teisėsaugos pareigūnai iš tokių įtarimų tikrai tik pasijuoktų. Kaip ir kiekvieną kartą, kai po kriminalinio pasaulio ginkluoto susidūrimo prabylama apie gaujų karą mieste.
Tačiau ar užtenka tik sugaudyti ir nubausti šio ciniško išpuolio Laisvės alėjoje šviesiu paros metu dalyvius?
Henrikas Daktaras pirmą kartą už grotų 1976-aisiais atsidūrė taip pat už chuliganizmą. Po metų dar kartą buvo nuteistas už muštynes šokiuose. Pamiršote, kas buvo toliau?
„Laikinoji sostinė“
