Kas įvyko ketvirtadienio popietę Kaune? Iš pirmo žvilgsnio lyg ir nieko
ypatingo. Būkime atviri, kumščiais kartais mosuojama ir daugiabučių
kiemuose, ir prie Kauno marių ar prie naktinių girdyklų – panašių
vaizdų kauniečiai tikrai yra matę.
Šį kartą ėjo keli „nuotykių“ ieškotojai, tarp kurių buvo ir mergina,
Laisvės alėja ir nusprendė paauklėti statybininkus. Kuo užkliuvo namą
naujinantys vyrai, galima tik spėlioti. Gal ne taip pažiūrėjo į
„pramogautojų“ merginą, o gal net repliką paleido. Tačiau galima būtų
lažintis, kad tikrai pirmi kūjais ir laužtuvais jaunuolių nepuolė.
Darbo drabužiais vilkintys, šalmais apsiginklavę vyrai ne tik
apsigynė, bet ir sugebėjo vieną gatvės „erelį“ paguldyti ant žemės, o
jį gynusią perekšlę privertė garsiai kudakuoti šaukiantis pagalbos ir
juokinant praeivius. Mušeikos draugai tuo tarpu išsilakstė.
Ar mergina klykė nuoširdžiai baimindamasi dėl savo draugo likimo, ar
tiesiog iš baimės, kad jei negins, pati bus nubausta – visos kompanijos
išprievartauta, nuvežta į mišką ar numesta nuo tilto? Tokios bausmės
esą yra numatytos dabartinių jaunimo gaujų garbės kodeksuose.
Įžūlaus išpuolio centrinėje Kauno gatvėje režisieriai, reikia tikėtis,
sulauks deramo atpildo, nes policija pradėjo įvykio tyrimą. Muštynių
vaizdus peržiūrėję kauniečiai praėjus vos kelioms valandoms
komentaruose jau įvardijo ir chuliganų gyvenamąją vietą – VI forto
rajoną, ir net kai kurias galimai tikras pavardes.
Tačiau nors ir kokia pamokoma būtų šios istorijos baigtis, juodą
darbą muštynės atliko. Pasklidę vaizdai, kai vidury dienos užpuolami
taikūs statybininkai, pasiuntė signalą ne tik apie brutalų
neprognozuojamų jaunų chuliganų elgesį, bet ir apie nesaugų miestą.
Vienas išpuolis nubraukė gal net metų teisėsaugos pareigūnų darbą
užtikrinant saugumą ir viešąją tvarką mieste. Nesistebėkite, jei į
pranešimus apie sustiprintą budėjimą gatvėse, bendruomenės pareigūnų
pagalbą policijai kurį laiką bus žiūrima su lengva šypsena. Vėl
išpopuliarės posakis: skęstančiųjų gelbėjimas yra jų pačių
reikalas. O tai reiškia, kad reikia mokėti apsiginti pačiam.
Sunku atsakyti, ar vienas muštynes gatvėje, tegul ir labai įžūlias,
galima būtų laikyti nebaudžiamo chuliganų gaujų siautėjimo mieste
pradžia. Teisėsaugos pareigūnai iš tokių įtarimų tikrai tik
pasijuoktų. Kaip ir kiekvieną kartą, kai po kriminalinio pasaulio
ginkluoto susidūrimo prabylama apie gaujų karą mieste.
Tačiau ar užtenka tik sugaudyti ir nubausti šio ciniško išpuolio Laisvės
alėjoje šviesiu paros metu dalyvius?
Henrikas Daktaras pirmą kartą už grotų 1976-aisiais atsidūrė taip pat
už chuliganizmą. Po metų dar kartą buvo nuteistas už muštynes šokiuose.
Pamiršote, kas buvo toliau?
„Laikinoji sostinė“