76 metų Nijolė Liukšaitė dukters palaikus laikė savo sodo namelio rūsyje – kasdien lankydavo velionę, šalia jos lovos padėdavo gėlių, uždegdavo žvakių.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Darius Žukauskas trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas ne tik dėl mirties priežasties nustatymo, bet ir dėl kūno išniekinimo. Ketinama pareikšti N.Liukšaitei įtarimus, ji bus sulaikyta dviem paroms. Paskui bus sprendžiama, ar pensininkę tikslinga suimti.
16 valandą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Odeta Vaitkevičienė pranešė, jog N.Liukšaitei pareikšti įtarimai byloje dėl kūno išniekinimo, ji jau yra areštinėje.
Pasak D.Žukausko, niekas apie dingusią moterį policijos neinformavo. Nebuvo paskelbta jos paieška, ji nebuvo pripažinta mirusia.
N.Liukšaitė antradienį pareiškė, jog jos dukra yra mirusi, bet tuoj turėtų prisikelti. Tokie jos žodžiai sukėlė abejonių dėl jos psichikos būklės. Planuojama atlikti psichiatrinę ekspertizę, ar pensininkė pakaltinama ir gali būti teisiama.
Senutė pripažįsta, jog laikė negyvą dukterį kelerius metus. Tikslesnė mirties data dar nenustatyta. Susitikimo su pareigūnais metu N.Liukšaitė save taip pat laikė mirusia, bet ji esą prisikėlė.
„Jokių akivaizdžių smurto žymių kol kas neaptikta, mirties priežastį nustatys ekspertai“, – pasakojo D.Žukauskas.
N.Liukšaitė anksčiau nebuvo teista. Nėra duomenų, kad ji būtų smurtavusi prieš savo šeimos narius.
Vaizdas kieme – šiurpus
Byla gali būti perkvalifikuota į nužudymą, jei ekspertai nustatys, kad mirtis – smurtinė.
Antradienio popietę aptikus ilgai slėptus palaikus, N.Liukšaitė buvo apklausta, o paskui išleista namo. Palaikai buvo pristatyti į morgą. N.Liukšaitės kaimynams ir pareigūnams susidarė įspūdis, jog ji neadekvačiai reaguoja į aplinką, nerišliai kalba: „Atrodo, tarsi šnekėtų su dvasiomis.“
Naujienų portalas lrytas.lt trečiadienį apsilankė Laumėnų kaime esančioje „Vėtrungės“ sodininkų bendrijoje, kur gyveno N.Liukšaitė su dukterimi. Uždaro būdo moterys beveik nebendravo su savo kaimynais.
Trečiadienio rytą N.Liukšaitės namuose nebuvo – ji buvo išvykusi į morgą tvarkyti su dukters mirtimi susijusių reikalų. Paskui ji su policijos pareigūnais atvyko į komisariatą, trečiadienio pavakare ji greičiausiai bus uždaryta į areštinę.
Įžengus į N.Liukšaitės valdas prieš akis atsivėrė šiurpus vaizdas – pro langą buvo matyti patalpa, kurioje buvo slepiamas kūnas. Buvo padėti gėlių vazonai – tarsi šarvojimo salėje. Šalia gėlių dar degė žvakė.
Kieme mėtėsi įvairūs sendaikčiai, buteliai, skardinės dėžutės, drabužiai. Ant šakos buvo sukrauta patalynė, į kurią greičiausiai buvo susukti palaikai.
Tikino, kad išvyko į Lenkiją
P.Beinorienė mįslingai dingo prieš ketverius metus – motina aiškino kaimynams, kad ji išvyko į Lenkiją.
Vietos policijos pareigūnai patys nusprendė patikrinti, ar namuose yra P.Beinorienė. Tačiau jie į vidų įleisti nebuvo, o laužtis neturėjo pagrindo, nes nebuvo duomenų, jog galėjo būti įvykdytas nusikaltimas.
Kraupi paslaptis išaiškėjo tik antradienį, kai pensininkė įsileido į namus vienos televizijos žurnalistus, kuriuos iškvietė kaimynai.
„Nijolė visiems aiškino, kad dukra išvykusi į Lenkiją. Anksčiau ši moteris buvo pasiturinti, gyveno Kaune, turėjo nuosavą verslą. Tačiau vėliau šeimą ištiko baisus sukrėtimas. Nijolė su savo dukterimi prieš 12 metų persikėlė į apšepusį sodo namelį be patogumų“, – pasakojo viena prisistatyti nenorėjusi kaimynė. Anksčiau motina su dukterimi gyveno Kaune, Petrašiūnų rajone.
Kaimynas Aidas Krasauskaitis prisiminė per sodininkų bendriją nuvilnijusias kalbas, kad Patricijos kūnas gali būti užkastas po vaismedžiais. Paskutinį kartą A.Krasauskaitis matė P.Beinorienę prieš keletą metų. Vyriškis atkreipė dėmesį, kad prie motinos ir dukters namų stovi baltas mikroautobusas „Mercedes“. Paskui P.Beinorienė iškart prapuolė.
Abi moterys buvo keisto būdo, artimųjų neturėjo.
Nukentėjo nuo sukčių
Sodininkai kalbėjo, jog N.Liukšaitė Kaune nukentėjo nuo aferistų ir prarado savo būstą bei santaupas.
Moterį su dukterimi sukčiai įkeldino į apleistą sodo namelį. Jos daugelį metų neturėjo elektros, kitokių patogumų, gyveno prislėgtos skolų. Namo krosnis buvo itin prastos kokybės – užkūrus ją plūsdavo juodų dūmų kamuoliai, keldavę baimę kaimynams dėl gaisro.
A.Krasauskaičio nuomone, motinai galėjo aptemti protas, ji nebesuvokė, kad reikia palaidoti dukrą. Kita soduose sklandanti versija – senutė neturėjo iš ko palaidoti dukters, todėl nutarė slėpti jos mirtį. Vietos gyventojai tikino nejutę specifinio mirusio žmogaus kvapo, sklindančio iš senolės namų.
Kaimynų manymu, P.Beinorienė nebuvo nužudyta – jos motina, nors ir keisto būdo, nesielgdavo agresyviai. Kartais tarp jos ir dukters kildavę barnių, bet apie smurtą šeimoje niekas negirdėjo.
Kaimynams krito į akis, jog N.Liukšaitė norėjo parodyti anksčiau gyvenusi gerai: užsidėdavo senas, kadaise madingas skrybėles, ryšėdavo šalikėlius. Kartą senutės kieme A.Krasauskaitis matė nuluptus kačių kailiukus.
Nei motina, nei duktė savo gyvenamosios vietos Kaune ir Kauno rajone nebuvo deklaravusios.
P.Beinorienė bus palaidota vietos valdžios lėšomis, parenkant jai vietą, jei išaiškės, kad daugiau nėra jos artimųjų, o motina nepajėgia tuo pasirūpinti.
