Jie turės atlyginti žalą nukentėjusiems asmenims bei kredito įmonėms –
35 580 eurų. Prieš trejus metus ši suma buvo išviliota litais – 122
751.
Aferistų aukomis tapo įvairaus amžiaus bei išsilavinimo moterys.
Teismo posėdyje jos prisipažino, jog pareigūnais ir bankininkais
prisistatinėję sukčiai apie tariamus nusikaltimus kalbėjo įtikinamai,
žėrė teisės terminus. Moterims teigiamą įspūdį darė jų balso tembras.
Pinigus praradusios nukentėjėlės tik vėliau sužinojo, jog pareigūnais ir
bankininkais apsimetinėjo Marijampolės pataisos namuose kalintys vyrai,
turintys solidžios kriminalinės patirties.
25 metų Rolandas Kavolis ir 37 metų Aurimas Vėžys buvo teisti po 6
kartus, 24 Edgaras Aleksandrovas – 7, 34 metų Renatas Petrauskas – 8
kartus, 35 metų Ernestas Marcišauskas – 10, 35 metų Marius Blusius ir
37 metų Dainius Prešegalavičius – po 12 kartų.
Nei vienas jų nepripažino kaltės dėl sukčiavimų, teismo posėdyje elgėsi
įžūliai.
Kalinys prekiavo telefonais
Nors pataisos namų pareigūnai nesėdi sudėję rankų ir imasi įvairių
priemonių, kad į kalinių rankas nepatektų mobilieji telefonai, šių ryšio
priemonių anapus spygliuotos tvoros – apstu.
E.Aleksandrovas atvirai teismui papasakojo, kaip pataisos namuose jis
prekiavo telefonais ir neblogai vertėsi.
Pavyzdžiui, prieš trejus metus jis darbo zonoje slėpė šešis telefonus su
SIM kortelėmis. Jų paprašė 22-o būrio kaliniai. E.Aleksandrovas ryšio
priemones jiems pardavė už 6 tūkst. litų (beveik 1738 eurų).
Didžiulėje Marijampolės pataisos teritorijoje kalinių slepiamus
telefonus pareigūnai dažniausiai aptinka per kratas arba spėja nutverti
patrankomis į uždarą zoną atskriejančius paketus.
Su šia byla siejami telefonai buvo aptikti daiktų sandėlyje, koridoriuje
už radiatoriaus, batuose, po niekam nepriklausančia lova, bendro
naudojimo spintoje.
Apsimetėlis nekėlė įtarimo
Dažniausiai aferistai aukoms skambindavo į laidinius telefonus. Jų
numeriai viešai skelbiami telefonų knygose ar specialiuose interneto
puslapiuose. Dykinėjantiems kaliniams, turintiems išmaniuosius
telefonus, dėl to nekyla problemų.
Santaupas praradusios moterys teisme pasakojo, jog skambintojai jiems
prisistatydavo policijos bei bankų antikorupcinių skyrių, finansinių
nusikaltimų tarnybos pareigūnais, pasisakydavo neva savo vardus ir
pavardes.
Iš keturių apgautų moterų daugiausia pinigų prarado vilnietė S. – per
90 tūkst. litų (26 181 eurą).
Moteris teigė, jog pokalbis su tariamu pareigūnu, pranešusiu apie
nusikaltėlius, besinaudojančius jos sąskaita, buvo labai tikroviškas.
„Jau sulaikėme 11 asmenų. Šis mūsų pokalbis yra konfidencialus ir
įrašinėjamas. Duomenų negalite viešinti“, – mulkino auką kalinys.
Kai apsimetėlis paprašė padiktuoti elektroninės bankininkystės duomenis,
S. nekilo įtarimų.
Tariamas pareigūnas moteriai paskyrė susitikimą Vilniuje, prie Gedimino
prospekte esančio banko.
S. ilgokai laukė, tačiau neatėjo joks pareigūnas. Moteris jam bandė
skambinti, tačiau jo telefonas buvo išjungtas.
Vilnietė užsuko į banką ir patyrė šoką, sužinojusi, jog iš sąskaitos
dingo jos viso gyvenimo santaupos.
Teisme aferisto auka pasakojo, jog tuo metu ji slaugė sunkiai sergančią
motiną ir liko be pragyvenimo šaltinio.
Įvykis taip sukrėtė S., jog jai pašlijo sveikata, susirgo depresija.
Vilnietė prisipažino, jog jai buvo kilęs noras pasitraukti iš gyvenimo.
Kalinys mulkino savo tetą
Apkvailinti auką ir išvilioti iš jos slaptus bankininkystės duomenis –
tik pusė darbo.
Telefono iš nagų nepaleidžiantys kaliniai turėjo pasirūpinti, jog
tūkstančiai tuoj pat būtų pervedami į laisvėje esančių žmonių sąskaitas,
antraip negalės mėgautis grobiu.
Į tą patį teisiamųjų suolą sėdo du jauni vyrai bei keturių vaikų motina,
padėję sukčiams išgryninti pinigus.
Sukčių bendrininkai neigė kaltę, tikino, jog nesuprato darą nusikaltimą,
tik leidę pasinaudoti savo sąskaitomis.
Pastarąsias aferistai medžiojo pamindami sąžinę, ciniškai apgaudinėdami
net gimines.
Už grotų ne vienerius metus tupintis E.Aleksandrovas prisiminė savo
daugiavaikę tetą ir nustebino ją skambučiu.
Paklausinėjęs apie gyvenimą ir sužinojęs, jog teta sunkiai verčiasi,
sūnėnas pasiūlė jai pinigų, jei jam bus leista pasinaudoti tetos
sąskaita.
Esą seneliai jį nori paremti finansiškai, todėl šiek tiek pinigų duotų
ir tetai už paslaugą.
Moteris vykdė įvairius sūnėno prašymus: padiktavo sąskaitą, kelis kartus
grynino tūkstantines sumas, nešė jas nepažįstamiems asmenims.
Kalinio giminaitė suprato, jog sūnėnas ją įpainiojo į nešvarius
reikalus, kai buvo užblokuota jos banko kortelė.
Moteris nuėjo į policiją ir viską papasakojo. Po kurio laiko jai
paskambino sūnėnas ir priekaištavo, kad šioji jį įskundė.
Moteris neigia nusikaltusi, atvirkščiai – ji jaučiasi esanti auka,
nukentėjusi nuo savo pačios sūnėno.
Naudojosi mokinės sąskaita
Į telefoninių sukčių tinklus pakliuvo merginos bei moterys, ieškančios
virtualių pažinčių.
Teisme liudijusi Š. teigė, jog prieš trejus metus internete ji
susipažino su Edvardu, kuris nuslėpė esąs kalėjime.
Bendraudami jie išsiaiškino, jog prieš kelerius metus kartu buvo vienoje
jaunimo stovykloje.
Abu bemaž mėnesį kalbėdavosi telefonu, susirašinėdavo žinutėmis.
Po to Edvardas jos paprašė paslaugos. Esą jam, kaip vaikų namų
auklėtiniui, žadama pervesti kelių tūkstančių išmoką, tačiau jis neturi
sąskaitos.
Tuo metu Š. buvo nepilnametė, sąskaitos banke neturėjo, todėl Edvardo
prašymą įvykdė jos klasės draugė.
Pervestus tūkstančius mergina išgrynino Naujoje Akmenėje ir perdavė
Edvardo nurodytam asmeniui.
Pasipuošė už vogtus pinigus
Kita moteris, gyvenanti Alytuje, savo telefoną paskelbė viename iš
televizijos kanalų. Ji pageidavo susipažinti su vyriškiu.
Netrukus jai paskambino Luku prisistatęs vyras. Jis teigė esąs 35 metų,
išsituokęs, Anglijoje turintis sūnų bei sergančią motiną.
Lukas alytiškei skambindavo dažnai, po pusmečio pasiūlė susitikti ir tik
tuomet jis prisipažino, jog atlieka laisvės atėmimo bausmę, iš kalėjimo
išeis po trejų metų, o tikras jo vardas – Aurimas.
Alytiškės, ko gero, tai neišmušė iš vėžių, nes ji sutiko įvykdyti
kalinio prašymą, kai į jos sąskaitą bus pervesta 7 tūkst. litų (2027
eurai). Juos moteris išgrynino per tris kartus.
Šešis kartus teistas Aurimas jai pateikė pirkinių sąrašą.
Alytiškė nupirko žieminę striukę už 620 litų, du sportinius kostiumus
(598 lt), dvi poras sportinių batų (430 lt), kepurę (99 lt), šešias
poras kojinių (76 lt), dvejas pirštines (46 lt), du džemperius (258 lt),
ketverius trumparankovius marškinėlius (224 lt), du televizorius (po
1679 lt) ir namų kiną (1300 lt).
Drabužiai kaliniui buvo išsiųsti paštu, o televizorius iš alytiškės
paėmė nuteistojo bičiulis.
Po kiek laiko moteriai paskambinęs Aurimas netikėtai pareiškė, jog
nebegalės bendrauti, nes jį ketinama nubausti.
Alytiškės laukė dar vienas netikėtumas – užblokuota jos sąskaita.
Sužinojusi priežastį, moteris suprato, jog Aurimas ją įvėlė į savo
nusikaltimus.
Įskaudinta alytiškė ne kartą skambino kaliniui, tačiau jo telefonas
nuolat būdavo išjungtas.
Merginą papirko pažadais
Kelmėje gyvenanti mergina su vaikinu susipažino portale padyke.lt.
Marius su ja telefonu bendravo kelis mėnesius. Šis neslėpė, jog yra
kalinys.
Po kurio laiko Marius pažintį su šia mergina perleido kitam kaliniui.
Suprantama, jis pasinaudojo proga ir paprašė merginos pasinaudoti jos
sąskaita, nes esą giminaitė iš užsienio turi atsiųsti pinigų.
Mergina padiktavo sąskaitą, o vėliau per tris kartus Kelmėje išgrynino
10 tūkst. litų. Dalį jų perdavė kalinio nurodytam žmogui, o kitus
pervedė į įvairias sąskaitas, kurių numerius nuteistasis jai atsiųsdavo
trumpąja žinute.
Teisme mergina teigė, jog jai buvo žadama atsilyginti, tačiau nieko
negavo.
Marijampolės teismas telefoniniams sukčiams skyrė nuo pusantrų iki
septynerių metų galutines laisvės atėmimo bausmes.
Trys jų bendrininkai, veikę laivėje, gyvenimo už grotų išvengė. Jiems
nuo 10 mėnesių iki pusantrų metų buvo apribota laisvė.
Kalėjimai kratosi atsakomybės
Vienintelė iš nukentėjusiųjų – vilnietė S. – pageidavo, jog ne tik iš
kalinių, bet ir iš Marijampolės pataisos namų, kurie netinkamai
prižiūrėjo nuteistuosius, jai būtų priteista 10 tūkst. litų (2896 eurai)
neturtinės žalos.
Teismas atsižvelgė į šį prašymą, priteisė 2 tūkst. eurų.
Prieš kurį laiką nuo telefoninių sukčių nukentėjusi 86 metų Druskininkų
gyventoja iš Alytaus kalėjimo prisiteisė per 3 tūks. eurų.
Teisingumo ministerijos atstovai teigė, jog pirmiausia turėtų atsakyti
nusikaltimą padaręs asmuo: „Valstybė, neužtikrinusi, kad nebūtų
nusikaltimo, yra dalinė atsakovė“.
Kalėjimų departamentui yra žinomos penkios telefoninio sukčiavimo bylos,
kuriose Lietuvos valstybė yra įtraukta kaip civilinis atsakovas.
Mobilusis ryšys blokuojamas ne visoje Marijampolės pataisos namų
teritorijoje, kuri užima beveik 50 tūkst. kvadratinių metrų.
Marijampolės pataisos namų pareigūnai mano, jog telefoninio sukčiavimo
problema sumažėtų arba ir visai išnyktų, jei nuteistieji kalėtų kamerų
tipo patalpose, būtų ribojamas jų vaikščiojimas teritorijoje.