Jis buvo kaltintas piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu, nes
balsavo už kitą Seimo narį. Iki tol visų instancijų teismai
eksparlamentarą buvo išteisinę.
Tačiau Aukščiausiasis Teismas mano, kad išteisinamasis
nuosprendis pagrįstas neteisiniais argumentais – A.Sahcarukui
palankiuose sprendimuose daug dėmesio skiriamia teiginiui, kad Seime
buvo susiformavusi praktika balsuoti už kitus Seimo narius.
„Tokiu atveju reiktų išteisinti visus kyšininkus, kurie
sulaikyti teigia, kad mūsų kolektyve susiformavusi tokia praktika,
kad visi taip darė ir iki tol nė vienas nebuvo nuteistas“, –
sakė teisėjas Vytautas Piesliakas.
Prokuratūra skundu prašė A.Sacharuko bylą grąžinti iš naujo
nagrinėti Apeliaciniam teismui dėl netinkamai pritaikyto
baudžiamojo įstatymo. Kaltintojai mano, kad šioje byloje netinkamai
buvo įvertintos faktinės aplinkybės.
Tuo metu A.Sacharukas mano, kad jam palankūs teismų
nuosprendžiai turėjo būti palikti galioti. Jeigu Aukščiausiasis
Teismas būtų atmetęs prokuroro skundas, procesas šioje byloje jau
būtų baigtas.
„Ką padarysi, pavaikščiosim iš naujo. Įdomūs motyvai,
nustebau truputėlį“, – BNS teisme sakė A.Sacharukas,
išklausęs nutartį. Jis sakė manęs, kad jo bylą nagrinės
išplėstinė septynių teisėjų kolegija, nes nėra teismų
praktikos tokiose bylose.
Teismai anksčiau skelbė, kad A.Sacharukas nesilaikė politikų
veiklos etikos principų ir tuo iš dalies pakenkė savo, kaip Seimo
nario, reputacijai bei autoritetui, tačiau jo veiksmai negali būti
vertinami kaip piktnaudžiavimas tarnyba.
Byloje nustatyta, kad A.Sacharukas balsavo už kitą Seimo narį
Liną Karalių, siekdamas išreikšti jo valią, o ne turėdamas
kokių nors kitų ketinimų.
Tačiau Aukščiausiasis Teismas mano, kad anksčiau bylą
nagrinėję teismai neatsakė į esminį klausimą – ar teisėtai
buvo įgyta ir laikyta kito Seimo nario kortelė.
„Teismas turėjo analizuoti, ar Seimo narys, balsuodamas už
kitą suvokė, kad savo veiksmais iškreipė dokumento turinį,
rezultatus“, – sakė teisėjas V.Piesliakas. Pasak jo, Lietuvos
teisėje už dokumentų klastojimą yra numatyta tik baudžiamoji
atsakomybė, o Seimo statutas neturi prioriteto prieš Baudžiamąjį
kodeksą.
Pernai liepą Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad
A.Sacharuko išteisinimas susijęs su juridiniu veikų vertinimu.
Teismas manė, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog
A.Sacharuko veiksmus galima laikyti nusikalstamais. Esą nekyla
abejonių, kad balsavo už L.Karalių, tačiau nebuvo padaryta žymi
žala. Teismas taip pat pažymėjo, kad dėl A.Sacharuko balsavimo
Seimo sprendimai nesikeitė, parlamentas nebuvo priverstas
perbalsuoti, svarstyti įstatymai įsigaliojo ir veikia.
Tačiau Aukščiausiasis Teismas mano, kad Seimas, sprendžia
reikšmingiausius valstybės reikalus, o dėl aplaidaus požiūrio į
įstatymo sukėlimą anksčiau buvo sukelta sumaisčių.
Teisme apklausti buvę parlamentarai aiškino, kad balsuoti Seime
už kitą asmenį buvo kasdienybė, taip elgėsi ir Seimo senbuviai.
Jie nemano, kad buvęs jų kolega turi sulaukti baudžiamosios
atsakomybės.
Teismas neseniai apklausė tuomet parlamentarų pareigas ėjusius
Ligitą Kernagį, Donaldą Meiželytę, Liną Karalių.
Prokuratūra yra prašiusi eksparlamentarui skirti 3 tūkst. eurų
baudą.
Bylos duomenimis, 2010 metais A.Sacharukas neteisėtai įgijo ir
laikė bei 22 kartus panaudojo frakcijos kolegos L.Karaliaus Seimo
nario pažymėjimą, užsiregistravo Seimo narių registracijos
protokole, balsavo už įvairų įstatymų projektų pakeitimus
L.Karaliaus vardu. L.Karalius tuo metu buvo išvykęs į Aziją. Už
šį nusižengimą A.Sacharukui ir L.Karaliui Seime surengta
apkalta. Po balsavimo L.Karalius prarado parlamentaro mandatą, o
A.Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.
39 metų A.Sacharukas anksčiau yra dirbęs policijos pareigūnu,
šiuo metu jis verčiasi advokato praktika.