Kauno apygardos teisme trečiadienį liudijusi greitosios pagalbos darbuotoja Jūratė Kėvalienė prisiminė, kas vyko po kraupaus nusikaltimo.
Sprindiškių kaime (Kauno r.) gyvenusi pensininkų pora buvo užpulta spalio 9-osios naktį.
Po mirtino smūgio peiliu į kaklą 73 metų R.Navickienei susmukus ant grindų, 20-metis kaimynas Jonas Pauliukevičius sunkiai sužeidė jos sugyventinį V.Rugienių.
Apgirtęs jaunuolis niekur nebėgo – jis nuėjo į kitą kambarį, palikęs ant grindų gulinčią šeimininkę.
Greta jos ant lovos sėdėjo V.Rugienius, kuriam jaunuolis taip pat perrėžė kaklą peiliu – iš 10 centimetrų ilgio žaizdos smarkiai tekėjo kraujas.
Pensininkas bijojo net krustelti, kad neatkreiptų nusikaltėlio dėmesio.
J.Pauliukevičius iki ryto praleido aukos namuose, plėšdamas vieną cigaretę po kitos.
Policiją ir medikus iškvietė jaunuolio motina, atėjusi pas kaimynus.
Į žmogžudystės vietą iškviesta J.Kėvalienė tvirtino, jog V.Rugienius neteko didelio kiekio kraujo.
„Papjovė mano draugę ir mane norėjo papjauti“, – dar pajėgė ištarti pensininkas, išvydęs savo gelbėtojus.
Vyriškis sąmonės nebuvo praradęs. Medikė jį sutvarstė, tačiau kraujas ėmė sunktis pro tvarsčius.
Vežamas į ligoninę, V.Rugienius prisipažino J.Kėvalienei nebijantis kraujo – anksčiau pats buvo donoru.
Vyras buvo paguldytas į Kauno klinikų reanimaciją – jį pavyko ištraukti iš mirties glėbio.
Pensininkas galėjo mirtinai nukraujuoti ir nepažeidus miego arterijos.
„Žmogus užsiėmė donoryste, matyt todėl jo organizmas lengviau priėmė kraujo netekimą“, – svarstė Greitosios pagalbos darbuotoja.
Nusprendė atsikratyti liudininku
Niekur nedirbantis, iš asocialios šeimos kilęs J.Pauliukevičius prieš nusikaltimą svečiavosi pas pensininkus – su jais išgėrė ne vieną butelį degtinės.
Jaunuolis aiškino nužudęs R.Navickienę, prie stalo plykstelėjus ginčui – moteris esą metė į jį dubenį.
Vaikinas nusprendė nužudyti ir V.Rugienių – kaip pats aiškino, kad neliktų gyvo liudininko.
Žudiko motinai surinkus pagalbos numerį, jis liko aukų namuose.
Vaikinas parodė pareigūnams, kur paslėpė peilį. Iš pažiūros jis buvo stebėtinai ramus.
Jaunuolis užpuolė pensininkus, kurie juo rūpinosi, duodavo maisto produktų.
Už žmogžudystę ir pasikėsinimą nužudyti J.Pauliukevičiui gresia kalėjimas iki gyvos galvos.
Žudikas savo kaltę pripažino, atsiprašė R.Navickienės artimųjų ir V.Rugieniaus.
Manoma, jog tai jis padarė ne nuoširdžiai gailėdamasis, o siekdamas išvengti pačios griežčiausios bausmės.