Klaipėdos apygardos teisme per posėdį Bronius Varkulevičius nuolat braukė ašaras, bet jau nieko negalėjo pakeisti. Vyras tvirtina, kad beveik neatsimena, kas nutiko tą lemtingą dieną.
Matyt, todėl, kad prieš tragediją dvi dienas gėrė.
„Kiek kartų sakiau: Broniau, negerk. Ir mama prieš mirtį to paties prašė. Ką užsidirbai, tą ir turėk“, – nepaguodė B.Varkulevičiaus jo sesuo Janina.
Tragedija nutiko šįmet liepos 7-osios vakarą Kretingoje.
B.Varkulevičius aiškino nežinantis, kaip atsirado šalia namo, kuris po tėvų mirties lygiomis dalimis atiteko jam ir dar dviem seserims, neatsimena, iš kur atsirado peilis, nes tokio esą niekada neturėjęs.
Atmintyje išliko tik epizodas, kai jis stovi prie užrakintų kiemo vartelių ir negali įeiti, o sesuo suduoda jam į veidą ir numeta raktus.
Pasiautėjęs namuose su peiliu jis dingo – ant kojų buvo sukeltos gausios Kretingos policijos pajėgos. Kitą dieną kaltinamasis rastas pas draugą. Tą pačią dieną ligoninėje mirė jo sunkiai sužalotas Vytautas Skrivelis.
„Jis mano brolis buvo iki tos dienos“, – teisme sakė kaltinamojo sesuo Janina.
Su V.Skriveliu ji kartu gyveno dvylika metų.
„Jis buvo mano maitintojas, guodėjas, užtarėjas, o Bronius – uždaro būdo, kerštingas, baisus egoistas. Jis ir pirmąją žmoną skriaudė, ir su antrąja nesugyveno“, – jaudindamasi kalbėjo vyresnioji sesuo.
Tą dieną ji išvydo B.Varkulevičių prie vartelių. Brolis piktinosi, kodėl pakeista spyna, nors jos niekas nekeitė. Vyras buvo išgėręs.
„Jis abiem rankomis man suspaudė smilkinius, išlaužė vartelius, įlėkė į namus, smogė vyrui į galvą kumščiu. Kai sušukau, ką darai, iš rankovės išsitraukė peilį, puolė mane, paskui vėl vyrą. Man perdūrė plautį. Tuomet šoko prie savo sugyventinės. Aš nubėgau pas kaimynus šaukdama: brolis nori mus išžudyti, bus du lavonai“, – pasakojo Jaunina, tvirtindama, kad jokio turtinio konflikto tarp jų nebuvo, bėda užgriuvo kaip juodas debesis iš dangaus.
B.Varkulevičius rankoje iškėlęs peilį puolė į buvusios mylimosios kambarį.
„Tuo metu ruošiausi miegoti. Jis įpuolė šaukdamas: „Seniai turėjai grįžti. Dabar visus išpjausiu ir pats pasidarysiu galą.“ Parvertė mane, bet atsistojau ir ėmiau gražiai kalbėti, žinau, kad tik taip su juo galima. Kai akimirkai nusisuko, spyriau, jis nugriuvo. Atsidūriau antrame aukšte ir pasislėpiau už kamino. Jis ieškojo, bet neradęs išėjo“, – teisme sakė Rasa.
Moteris teigė, kad dešimt metų su B.Varkulevičiumi gyveno labai gerai, jis padėjo jai auginti dukrą, išleisti ją į mokslus.
O paskui prasidėjo problemos. Rasa neatmeta, kad jo elgesį galėjo pakeisti ir dirbant statybose gauta trauma – vyras nukrito iš antro aukšto ir susižalojo galvą. Ji pastebėjo, kad sugyventinis kartais kai ko neatsimindavo, ir pripažino, kad blaivus niekada taip nesielgtų.
Moters manymu, lemtingą dieną jis buvo išgėręs, bet nelabai girtas.
Ji nepateikė teismui neturtinės žalos atlyginimo ieškinio.
O mylimo vyro netekusi kaltinamojo sesuo ir žuvusiojo vienintelė dukra savo išgyvenimus įvertino po 50 tūkst. eurų.
Iki šiol neteistam kretingiškiui už nužudymą, pasikėsinimą nužudyti ir sunkų sveikatos sutrikdymą gresia ilgi nelaisvės metai.
